Europos logopedų organizacijos CPLOL generalinė asamblėja Maltoje (2019 m)

Europos logopedų organizacijos CPLOL generalinė asamblėja 2019, Malta

Vilma Makauskienė

Š. m. gegužės 17 -18 d. Maltoje vyko Europos logopedų organizacijos CPLOLgeneralinė asamblėja. Lietuvos logopedų asociaciją atstovavo, LLA valdybos narės dr. Vilma Makauskienė ir dokt. Simona Daniutė. Pagrindiniai generalinės asamblėjos tikslai buvo tęsti CPLOL restruktūrizacijos procesą, aptarti ir patvirtinti organizacijos veiklą reglamentuojančius įstatus.

Posėdžio pradžioje aptarta CPLOL veikla 2016 -2019 m., pristatyta ir balsavimu patvirtinta finansinė ataskaita, aptartas Logopedų profesinės praktikos aprašas (The Scope of Practice of the Speech and Language Therapist / Logopedist), kurį ankstesniuose susitikimuose parengė suburta darbo grupė. Parengtas dokumentas patvirtintas balsavimu, nutarta, kad jis bus skelbiamas CPLOL svetainėje. Atnaujintas logopedo profesinės veiklos aprašas svarbus ir Lietuvos specialistams, todėl planuojama dokumentą išversti į lietuvių kalbą.

Buvo nagrinėjama CEPLIS projekto veikla. Nutarta, kad Europos logopedų organizacija 2020 m.tapspilnateise CEPLIS nare ir deleguos atstovus, kurie atstovaus CPLOL interesus. Slaptu balsavimu nuspręsta, kad sekantis CPLOL kongresas vyks Ispanijoje.

Didžiausias dėmesys  buvo skirtas aptarti ir viešu balsavimu patvirtinti CPLOL įstatų pakeitimus. CPLOL įstatų struktūroje išskiriama dešimt pagrindinių dalių, kurios reglamentuoja organizacijos struktūrą, tikslus, narystės, balsavimo teises, valdybos komiteto veiklą ir kt. Dokumentą galima rasti CPLOL svetainėje

https://cplol.eu/documents/official-documents/statutes-and-bylaws/173-statutes-may-2016/file.htmlAsamblėjos metu buvo peržiūrėtos, keičiamos ir balsavimu tvirtinamos visos CPLOL įstatų dalys. Svarbiausi organizacijos struktūros ir veiklos pakeitimai:

  • nutarta, kad kiekvieną šalį generalinėje asamblėjoje atstovaus vienas delegatas, darbo grupės bus kviečiamos atsižvelgiant į iškilusius klausimus, kuriose dalyvaus šalių atstovai atrinkti pagal turimas kompetencijas;
  • delegatų susitikimai vyks vieną kartą per metus, esant poreikiui bus organizuojami papildomi susirinkimai ir/ ar generalinės asamblėjos;
  • svarstytas balsavimo teisės klausimas. Siekiant užtikrinti skirtingų šalių logopedų asociacijų interesus, buvo pateikti du siūlymai: balsų skaičius priklauso nuo asociacijos narių skaičiaus ir kiekviena šalis turi vieną balsą. Viešu balsavimu nutarta, kad kiekviena šalis turi vieną balso teisę;
  • apsvarstytas mokesčio už narystę CPLOL klausimas, atsižvelgiant į skirtingų asociacijų pateiktus pasiūlymus. Nutarta, kad narystės mokestis neturi viršyti 000 eu per metus. Kitus narystės mokesčio pakeitimus nuspręsta patvirtinti sekančiuose susitikimuose;
  • balsavimu patvirtintos CPLOL prezidento ir valdybos narių funkcijos bei atsakomybės. Nuspręsta, kad valdybos nariais gali tapti kitų profesijų atstovai, kai ne mažiau nei pusė narių yra logopedai. Nauja taryba, kaip ir anksčiau, bus renkama kas tris metus.

Generalinės asamblėjos metu vyko naujos CPLOL valdybos ir prezidento rinkimai. Daugumos balsų persvara nauja CPLOL išrinkta Norma Camilleri (Malta), iždinikas Giuseppe Mancini (Italija), tarybos nariai – Blazenka Brozovic(Kroatija), Jenta Sluijmers (Niderlandai), Elliana (Graikija), Fofi Constantinidou(Kipras). Audito nariais išrinkti Airijos, Kipro ir Bulgarijos atstovai. Nominacijų komiteto nariais išrinkti D. Britanijos, Belgijos ir Austrijos atstovai. Pagrindiniai naujos valdybos tikslai yra optimizuoti organizacijos veiklą, atstovauti logopedų interesus ir siekti, kad narystė CPLOL, kiekvienos šalies logopedų asociacijai, taptų dar prasmingesnė.

 

Susitikimas su Jūrate Kazickaite

Vieno iš Juozo ir Aleksandros Kazickų anūkų filantropijos pasirinkimo dėka 2016-aisiais metais Kauno Logopedinės Pagalbos Centro logopedė ekspertė bei psichologė Dr. Vilma Makauskienė atvyko į stažuotę JAV, dviejų savaičių trukmės mikčiojančių žmonių terapijos programą Amerikos Mikčiojimo Institute. Esant dideliam poreikiui Lietuvoje, Dr. V. Makauskienė kartu su Dr. R. Ivoškuviene 2018 m. išleido knygą “Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika”.

Dr. V. Makauskienė susitiko su Jūrate Kazickaite jos viešnagės Lietuvoje metu ir papasakojo plačiau apie knygos, išleistos su Kazickų šeimos fondo pagalba, turinį bei priežastis, paskatinusias šios knygos rašymą. Autorės nuoširdžiai dėkoja p. Jūratei Kazickaitei ir Kazickų šeimos fondui už finansinę paramą, mikčiojantiems vaikams ir suaugusiems, kurie suteikė galimybę daugiau sužinoti apie šį sudėtingą sutrikimą ir visiems padėjusiems rašyti šią knygą:

Knygoje Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika supažindinama su sklandaus kalbėjimo sutrikimų atsiradimą aiškinančiomis teorijomis, aptariami daugiadimensiniai sutrikimo struktūros modeliai, pateikiama išsami mikčiojimo ir greitakalbystės apibūdinimų apžvalga, išskiriami pagrindiniai šių sutrikimų požymiai ir diferencijavimo kriterijai. Daug dėmesio skiriama tarpdisciplininei, į šeimą orientuotai praktikos aptarti, išskiriamos svarbiausios logopedų, dirbančių su mikčiojančiais ar patologine greitakalbyste pasižyminčiais asmenimis, kompetencijos. Mikčiojimo įveikimo procesas analizuojamas atsižvelgiant į psichologinius ir socialinius šio sutrikimo aspektus, supažindinama su įvairiomis psichologinės pagalbos ir psichoterapijos kryptimis, aptariami mikčiojančiųjų konsultavimo ypatumai.

Mikčiojimas dažnai suprantamas, kaip kalbėjimo fenomenas apimantis įvairias su bendravimu susijusias sritis. Kalbant apie šį sutrikimą yra vartojama ledkalnio analogija, nes mikčiojančiojo jausmai, požiūris, bendravimo vengimas yra nematoma sutrikimo dalis. Mikčiojimo dinamika, skirtingas požiūris į jo atsiradimą skatinančias priežastis lėmė tai, kad buvo sukurta daug mikčiojimo įveikimo programų ir metodų, kuriuos taiko skirtingų sričių specialistai. Atsižvelgiant į intervencijos pobūdį ir tikslus, kiekviena mikčiojimo įveikimo kryptis apima skirtingas užsikirtimų valdymo, sklandaus kalbėjimo skatinimo, požiūrio ir jausmų keitimo strategijas. Kiekvienu atveju mikčiojimo eiga yra labai skirtinga, išryškėja individualus mikčiojančiojo požiūris ir emocinės reakcijos į sutrikimą.

Knyga Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika skiriama specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programos studentams, logopedams, dirbantiems su mikčiojančiais ir patologine greitakalbyste pasižyminčiais asmenimis, mikčiojantiesiems ir jų šeimos nariams, norintiems aktyviau įsitraukti į logopedinės pagalbos procesą. Logopedai ir sklandaus kalbėjimo sutrikimų turintys asmenys bei jų šeimos nariai ras konkrečių patarimų, kurie padės sėkmingiau bendrauti.

Stažuotė Amerikos Mikčiojimo Institute

Kazickų Šeimos Fondas finansavo Dr. Vilma Makauskienės stažuotę Amerikos Mikčiojimo Institute, kuriame vyko dviejų savaičių trukmės, mikčiojančių žmonių terapijos programa.
Prieš prasidedant programai, Amerikos mikčiojimo instituto darbuotojai surengė paramos vakarienę, kurioje dalyvavo aktorius Biusas Vilisas,  Amerikos vice prezidentas ir daug kitų žymių mikčiojančių žmonių bei instituto sponsorių. Aktorius Briusas Villisas ir Amerikos vice prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad svarbu priimti mikčiojimą, nevengti bendravimo ir neleisti, kad užsikirtimai ar kalbos baimė, trukdytų siekti savo tikslų.
“Esu labai dėkinga Kazickų Šeimos Fondui, ypač Augie Kazickas, už suteiktą finansinę paramą. Amerikos Mikčiojimo Institutas gerai žinomas visame pasaulyje, nes jame dirba specialistai turintys ilgalaikę darbo su mikčiojančiais patirtį. Instituto šūkis – „kalbėk laisvai, gyenk be baimės“ atskleidžia pagrindinius veiklos tikslus – padėti mikčiojantiems žmonėms keisti požiūrį į bendravimą, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, įveikti kalbėjimo baimę. Šiuos tikslus padėjo pasiekti atviras požiūris į mikčiojimą, aktyvus dalyvavimas grupėje, bendravimas su įvairiais pašnekovais, skirtingose kalbinėse situacijose”, – teigia dr.  V. Makauskienė.
Programos dalyviai, turėjo atlikti daugybę praktinių užduočių, kurios buvo susietos su sunkumais, kuriuos kasdien patiria mikčiojantys žmonės. Programos pradžioje, praktinės užduotys buvo atliekamos gatvėje, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, kuriems buvo užduodami paprasti klausimai: kiek dabar valandų, ar kur rasti skirtingus objektus (pvz., muziejus, gatvė, metro stotelė ir kt.). Dalyviai buvo skatinami analizuoti savo emocnius išgyvenimus, suprasti kaip mintys veikia elgesį. Pavyzdžiui, kai kuriems mikčiojantiems žmonėms, jei turi paskambinti dėl darbo interviu, kyla išankstinis nerimas. Tos mintys įtakoja emocinę būseną, tuomet kalbėti būna dar sunkiau ir mikčiojimas sustiprėja. Studentai nuolat susiduria su iššūkiu kalbėti prieš auditoriją. Kartais sako dėstytojui „aš nepasiruošiau“ vien tik tam, kad išvengtų viešo kalbėjimo.
“Stažuotė Amerikos Mikčiojimo institute man suteikė pasitikėjimo dirbant su mikčiojančių žmonių grupe, daug naujų žinių, idėjų, kurias galėsiu  pritaikyti savo praktiniame darbe. Dalyvavimas intensyvioje programoje padėjo suprasti, kad  mikčiojimo įveikimas yra logopedo ir mikčiojančio kelionė kartu, nes nuo žmogaus motyvacijos, vidinio nusiteikimo ir atvirumo priklauso bendravimo pokyčiai. Didžiuojuosi savo klientais, kurie skiria tiek daug pastangų siekdami įveikti mikčiojimą, džiaugiuosi matydama jų drąsą, didelį norą efektyviai bendrauti ir esu dėkinga jiems už pasitikėjimą”, – dalijasi mintimis V. Makauskienė.
Daugiau informacijos apie Amerikos Mikčiojimo Institutą rasite puslapyje:
http://stutteringtreatment.org/http://stutteringtreatment.org/.

"Socialinės komunikacijos (pragmatikos) sutrikimai" mokymai logopedams, Kranevo (Bulgarijoje)

   

Beveik 2% jaunų žmonių Europoje, turi socialinės komunikacijos (pragmatikos) sutrikimų. Šiems asmenims sunku suprasti tai, kas jiems sakoma, jie susiduria su kalbos vartojimo sunkumais skirtingose socialinėse situacijose. Jie patiria sunkumų laikantis visuomenėje priimtų socialinės komunikacijos taisyklių kasdieninėje veikloje.
Mokymai buvo organizuojami pagal Erasmus+ programos finansuojamą projektą “We can too“. Projekto koordinatorius: YMDRAB (Youth movement for development of the rural areas in Bulgaria). Projekto partneriai: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rumunijos logopedų asociacijos.
Mokymuose dalyvavo 8 Lietuvos logopedų asociacijos narės, besidominčios vaikų, socialinės komunikacijos (pragmatikos) sutrikimais ir atstovaujančios LLA tarptautiniame logopedų asociacijų tinkle.
Praktinius seminarus vedė dr. Ioannis Vogindroukas, Euripides – Nikolaous Chelas (Graikija), Evgenyia Hristova ir Maurice Grinberg (Bulgarija), Anna Maria Ulviste (Estija).
Mokymuose buvo pristatoma vaikų socialinės komunikacijos apibrėžtis, komunikacijos gebėjimų raida. Didelis dėmesys buvo skiriamas ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų socialinės komunikacijos gebėjimų įvertinimui (taikant tėvų interviu klausimyną) ir gautų duomenų analizei, interpretacijai. Tikimasi, kad šis klausimynas bus išverstas į lietuvių kalbą, siekiant, kad Lietuvos logopedai turėtų galimybę jį taikyti savo praktikoje. Lektoriai iš Bulgarijos pristatė žvilgsniu valdomą alternatyviosios komunikacijos priemonę ir jos panaudojimo galimybes: http://www.tobii.com/tech/products/.
Mokymų dalyviai lankėsi socialinės reabilitacijos centre Karin dom (https://karindom.org/en/), kuriame teikiamos į šeimą orientuotos paslaugos SUP turintiems vaikams ir šeimoms.
Neformaliose mokymų veiklose buvo skiriamas dėmesys ir skirtingų kultūrų pažinimui. Visi mokymų dalyviai pristatė savo šalis, nacionalinius šokius, dainas, valgius.
Mokymų video (parengtas Latvijos logopedės Inaros Klavinos): https://www.youtube.com/watch?v=JvmVF2DWI6s.

Mokymai “Įrodymais grindžiama logopedinė pagalba” Bulgarijoje

Vilma Makauskienė, Daiva Kiškienė, Inga Traškevičiūtė, Alma Luneckienė Š. m. rugpjūčio 20-29 dienomis Botevgrado mieste, Bulgarijoje, vyko mokymai logopedams Įrodymais grindžiama logopedinė pagalba. Kursus organizavo Bulgarijos logopedų asociacijos narė, logopedė ir psichologė Marija Peeva bei Jaunimo organizacijos vice prezidentas Yonko Dodev.<span id=”more-244″></span> Organizatorių iniciatyva buvo parengtas projektas „Let‘s giev a helping hand“, kurį finansavo Europos Aktyvaus jaunimo programa. Kursuose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos ir Kipro logopedai. Kiekvieną šalį atstovavo keturi specialistai dirbantys švietimo, sveikatos priežiūros institucijose su vaikais ir suaugusiais turinčiais kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, bei universitetų dėstytojai.

Paskaitas apie Įrodymais grindžiamos praktikos principų taikymą praktiniame logopedų darbe dėstė Dr. Hanneke Kalf (Radboud Universiteto Medicinos centras, Nijmegen, Olandija) ir Dr., prof. Ellen Gerrits (Utrechto Universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Olandija). H. Kalf skaito paskaitas studentams, atlieka mokslinius tyrimus ir dirba su asmenimis turinčiais neurologinio pobūdžio kalbėjimo ir kalbos sutrikimų (pvz. asmenys patyrę insultą, sergantys Parkinsono liga, po kaklo-galvos onkologinių operacijų). E. Gerrits mokslinio bei praktinio darbo sritis – vaikų su kohliariniais implantais kalbos raida, vėluojanti ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos raida ir disleksija. Dėstytojos parengė išsamų kursą apie įrodymais grindžiamos logopedinės praktikos principus ir jų taikymą kasdieniniame darbe, pateikė daug pavyzdžių iš savo darbo praktikos bei su nagrinėjama tema susijusių mokslinių straipsnių.

Pirmoji kursų diena buvo skirta dalyvių susipažinimui ir įžanginiam dėstytojų pranešimui. Kiekvieno šalies atstovai buvo iš anksto paprašyti parengti 30 min. trukmės pranešimą apie logopedinės pagalbos teikimą šalyje bei įrodymais grindžiamos praktikos principų taikymą logopediniame darbe. Kursuose dalyvavusių šalių atstovai supažindino su logopedų rengimo universitetuose programomis, aptarė logopedinės pagalbos organizavimo ypatumus bei trūkumus. Bendra Rytų Europos šalyse dirbančių logopedų problema – kiekybinių standartizuotų metodikų, kalbos vertinimo testų stoka, kurie padėtų tiksliau vertinti savo darbo efektyvumą ir klientų problemos sudėtingumą bei pažangą.

<a href=”http://www.logopedaslpc.lt/mokymai-irodymais-grindziama-logopedine-pagalba-bulgarijoje/programos-dalyviai/” rel=”attachment wp-att-248″><img class=”aligncenter size-medium wp-image-248″ title=”Programos dalyviai” src=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/programos-dalyviai-300×225.jpg” sizes=”(max-width: 300px) 100vw, 300px” srcset=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/programos-dalyviai-300×225.jpg 300x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/programos-dalyviai-400×300.jpg 400x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/programos-dalyviai.jpg 640x” alt=”” width=”300″ height=”225″ /></a>

Programos dalyviai

<a href=”http://www.logopedaslpc.lt/mokymai-irodymais-grindziama-logopedine-pagalba-bulgarijoje/1-2/” rel=”attachment wp-att-246″><img class=”size-medium wp-image-246 aligncenter” title=”Programos dalyviai” src=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/11-300×225.jpg” sizes=”(max-width: 300px) 100vw, 300px” srcset=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/11-300×225.jpg 300x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/11-400×300.jpg 400x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/11.jpg 640x” alt=”” width=”300″ height=”225″ /></a>

Lietuvos atstovės: Daiva, Alma, Inga ir Vilma

<a href=”http://www.logopedaslpc.lt/mokymai-irodymais-grindziama-logopedine-pagalba-bulgarijoje/irodymais-grinziamos-logopedines-praktikos-lietuvoje-pristatymas/” rel=”attachment wp-att-249″><img class=”aligncenter size-medium wp-image-249″ title=”Įrodymais grindžiamos logopedinės praktikos Lietuvoje pristatymas” src=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/Irodymais-grinziamos-logopedines-praktikos-Lietuvoje-pristatymas-300×225.jpg” sizes=”(max-width: 300px) 100vw, 300px” srcset=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/Irodymais-grinziamos-logopedines-praktikos-Lietuvoje-pristatymas-300×225.jpg 300x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/Irodymais-grinziamos-logopedines-praktikos-Lietuvoje-pristatymas-400×300.jpg 400x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/Irodymais-grinziamos-logopedines-praktikos-Lietuvoje-pristatymas.jpg 640x” alt=”” width=”300″ height=”225″ /></a>

Įrodymais grindžiamos logopedinės praktikos Lietuvoje pristatymas

<a href=”http://www.logopedaslpc.lt/mokymai-irodymais-grindziama-logopedine-pagalba-bulgarijoje/kursu-destytojos-h-kalf-ir-e-gerrits/” rel=”attachment wp-att-250″><img class=”aligncenter size-medium wp-image-250″ title=”Kursų dėstytojos H. Kalf ir E. Gerrits” src=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/Kursu-destytojos-H.-Kalf-ir-E.Gerrits-225×300.jpg” sizes=”(max-width: 225px) 100vw, 225px” srcset=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/Kursu-destytojos-H.-Kalf-ir-E.Gerrits-225×300.jpg 225x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/Kursu-destytojos-H.-Kalf-ir-E.Gerrits.jpg 360x” alt=”” width=”225″ height=”300″ /></a>

Kursų dėstytojos H. Kalf ir E. Gerrits

<a href=”http://www.logopedaslpc.lt/mokymai-irodymais-grindziama-logopedine-pagalba-bulgarijoje/apsilankymas-privaciame-logopedines-pagalbos-cente-pumpelina-2/” rel=”attachment wp-att-251″><img class=”aligncenter size-medium wp-image-251″ title=”Apsilankymas privačiame logopedinės pagalbos centre „Pumpelina“” src=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/Apsilankymas-privaciame-logopedines-pagalbos-cente-Pumpelina1-300×225.jpg” sizes=”(max-width: 300px) 100vw, 300px” srcset=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/Apsilankymas-privaciame-logopedines-pagalbos-cente-Pumpelina1-300×225.jpg 300x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/Apsilankymas-privaciame-logopedines-pagalbos-cente-Pumpelina1-400×300.jpg 400x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/Apsilankymas-privaciame-logopedines-pagalbos-cente-Pumpelina1.jpg 640x” alt=”” width=”300″ height=”225″ /></a>

Apsilankymas privačiame logopedinės pagalbos centre „Pumpelina“

<a href=”http://www.logopedaslpc.lt/mokymai-irodymais-grindziama-logopedine-pagalba-bulgarijoje/vizito-i-sofija-akimirkos/” rel=”attachment wp-att-252″><img class=”aligncenter size-medium wp-image-252″ title=”Vizito į Sofiją akimirkos” src=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/Vizito-i-Sofija-akimirkos-300×225.jpg” sizes=”(max-width: 300px) 100vw, 300px” srcset=”http://logopedaslpc.lt/app/uploads/2016/09/Vizito-i-Sofija-akimirkos-300×225.jpg 300x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/Vizito-i-Sofija-akimirkos-400×300.jpg 400x, http://www.logopedaslpc.lt/wp-content/uploads/2012/08/Vizito-i-Sofija-akimirkos.jpg 640x” alt=”” width=”300″ height=”225″ /></a>

Vizito į Sofiją akimirkos

29-asis Pasaulinis Logopedų ir Foniatrų Asociacijos Kongresas

Doc. dr. Vilma Makauskienė
VšĮ Logopedinės Pagalbos centras
www.logopedaslpc.lt
Lietuvos Logopedų asociacijos narė

Š.m. rugpjūčio 25 -29 d. Turino mieste (Italija) vyko29-asis Pasaulinis Logopedų ir Foniatrų Asociacijos (International Association of Logopedics and Phoniatrics, IALP) kongresas. Minėta organizacija yra viena seniausių tarptautinių asociacijų pasaulyje, kurios tikslas apjungti mokslininkus ir praktikus, besidominčius asmenų, turinčių kalbėjimo, kalbos, komunikacijos, balso, klausos, rijimo ir kt. sutrikimų ugdymo ir integracijos visuomenėje klausimais. Kitais metais IALP minės savo veiklos 90 – metį. Šią asociaciją 1924 metais Vienoje įsteigė grupė foniatrų (balso specialistų), kuriems vadovavo EmilFrocshels. Logopedų ir Foniatrų Asociacija tapo žinoma visame pasaulyje ir jos nariais tapo daugiau nei šešiasdešimties skirtingų šalių logopedų ir/ar foniatrų organizacijos, kurių nariai dalyvauja IALP rengiamuose kongresuose. Pagrindiniai Logopedų ir Foniatrų Asociacijos tikslai plėtoti specialistų – praktikų ir mokslininkų
kompetencijas, susijusias su šių kalbinių procesų fiziologija ir sutrikimais, jų įvertinimo, prognozės, reabilitacijos, logopedinės pagalbos, slaugos, socialinės integracijos klausimais:[more…]

– balso, kalbėjimo, kalbos, sklandaus kalbėjimo, komunikacijos (afazijos), neuromotorikos (dizartrija, anartrija), klausos, mokymosi (disleksija, disgrafija), tarpasmeninių ryšių (autizmas) sutrikimais, taip pat demencija, daugiakalbyste ir kt.  

Profesinės logopedų ir foniatrų kompetencijos susiję su daugeliu kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, nes jie turi atpažinti ir nustatyti sutrikimo sunkumą, pobūdį, teikti pagalbą, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais, socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros ir ankstyvosios reabilitacijos tarnybų specialistais, todėl Logopedų ir Foniatrų Asociacijos (IALP) veiklą vykdo skirtingi komitetai: Alternatyvios komunikacijos (AugmentiveAlternativeCommunication), Afazijos, Klausos sutrikimų (Audiology), Vaikų kalbos (Childlanguage), Rijimo sutrikimų (Dysphagia), Foniatrų rengimo (EducationalCommitteeforPhoniatrics), Logopedų rengimo  (EducationforSpeechandLanguagePathology), Sklandaus kalbėjimo (Fluency), IALP ir logopedijos mokslo istorijos, Kalbėjimo motorikos sutrikimų (MotorSpeechDisorders), Daugiakalbystės ir Balso komitetai. Kiekvienam komitetui vadovauja tam tikros srities kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų specialistai. 

Dabartinė Logopedų ir Foniatrų Asociacijos (IALP) prezidentė Tanya M. Gallagher, sveikindama kongreso dalyvius nurodė, kad įvairių pasaulio šalių mokslininkai ir specialistai – praktikai būdami kartu, gali dalintis savo darbo patirtimi, aptarti naujausius mokslo atradimus, profesinės veiklos ir specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, foniatrų) rengimo aukštosiose mokyklose klausimus. T. M. Gallgher nuomone, „dalyvavimas kongrese, suteikia galimybę susitikti ir diskutuoti su kolegomis, praplėsti savo žinias bei geografines ir kultūrines ribas“. Kiekvieną kongreso dieną, buvo laikomasi numatytos dienotvarkės. Pagrindinis pranešimas buvo skaitomas nuo 8.30 iki 10.30, o vėliau, iki 19.00 val. Vykodarbassekcijose.Pagrindiniųpranešimųtemos: Neuromotoriniaikalbėjimosutrikimai (W. Ziegler, Vokietija), Kognityviniairezervai: įvertinimoirintervencijosreikšmė (Y. Stern, JAV), Dizartrija: kaipgalėtumepadėtiefektyviau? (A. Amitranoir kt., Italija), Kalbosraidossutrikimai: iššūkiaiirsprendimai, lyginamojotyrimorezultatai (S. Ellis Weismer, JAV, H. Grech, Malta) ir kt. Taip pat kongreso metu vyko seminara iįvairiomis specialiųjų poreikių asmenų ir kalbėjimo, kalbos, komunikacijos įvertinimo bei įveikimo temomis. 

Dalyvaudama šiame kongrese turėjau galimybę pristatyti du pranešimus, kuriuos rengėme kartu su Šiaulių universiteto SGNS fakulteto profesore, Lietuvos logopedų asociacijos pirmininke Regina Ivoškuviene ir dr. Daiva Kairiene. Žodinis pranešimas “Dvikalbių vaikų kalbos įvertinimas Lietuvoje” ( reg. nr. FP183 bei stendinis pranešimas “Lietuvos logopedų asociacija” (reg.nr.P265) sulaukė daug klausytojų ir gerų atsiliepimų. 

Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos logopedų asociacijai ir A. Stulginskio universitetui už finansinę paramą vykstant į Logopedų ir Foniatrų Asociacijos kongresą, kuris suteikė puikią galimybę įgyti daugiau praktinių ir teorinių žinių, užmegzti naujų kontaktų su įvairių pasaulio šalių mokslininkais ir praktikais.

 

Daugiau informacijos apie vykusį kongresą galite rasti internetiniame puslapyje http://ialp.info/29th-World-Congress-2013-pg16436.html
Daugiau informacijos apie Tarptautinę Logopedų ir Foniatrų Asociaciją galite rasti internetiniame puslapyje http://ialp.info/

Stažuotė M. Palin pagalbos mikčiojantiems vaikams centre

Logopedė V. Makauskienė
M. Palin pagalbos mikčiojantiems vaikams centras (The Michael Palin Centre for Stammering Children) savo veiklą pradėjo 1993 m., Londone. Centro įkūrimą inicijavo logopedai L. Rustin, T. Reid ir aktorius – keliautojas M. Palin. Centro veiklą finansuoja Vaikų mikčiojimo tyrimų asociacija ir Islingtono bendruomenės sveikatos priežiūros centras. Šiuo metu centre dirba 11 logopedų ir 4 administratoriai. Logopedinės paslaugos teikiamos įvairaus amžiaus mikčiojantiems vaikams bei suaugusiems. Centre lankosi Londone bei kituose Anglijos miestuose gyvenantys asmenys, konsultuojami su mikčiojančiais vaikais dirbantys logopedai ir kiti specialistai, organizuojami įvairūs seminarai, intensyvios mikčiojimo terapijos grupės, mokomi logopedijos studentai bei suteikiama galimybė savo žinias ir darbo įgūdžius pagilinti logopedams – praktikams. Centre dirbantys specialistai atlieka mokslinius mikčiojančiųjų ir pagalbos veiksmingumo tyrimus, glaudžiai bendradarbiauja su Amerikos mikčiojimo fondu, parengė keletą įdomių leidinių: Nicholas, Kalman (2008) „Tėvų – vaiko interakcijos metodas“, DVD Botterill, Cook (2010) „Į sprendimus orientuota trumpalaikė terapija“, „Kognityvinė elgesio terapija“ ir daugelį kitų. M. Palin centro logopedės veda seminarus įvairiose pasaulio šalyse, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.
Stažuotė M. Palin centre buvo labai įdomi ir naudinga. Turėjau galimybę išsamiai susipažinti su Tėvų – vaiko interakcijos metodu, dalyvavau keturių dienų seminare bei stebėjau, kaip atliekamas vaiko įvertinimas, konsultuojami tėvai, vedamos individualios logopedinės pratybos. Dalyvavau dvi savaites trukusioje intensyvioje mikčiojančių paauglių terapijos programoje, daug sužinojau apie kognityvinės – elgesio terapijos taikymo galimybes dirbant su mikčiojančiais. Esu dėkinga Alison Nicholas ir Elaine Kelman už leidimą versti ir publikuoti lietuvių kalba ikimokyklinio amžiaus mikčiojančių vaikų įvertinimo ir tėvų konsultavimo medžiagą, taip pat Švietimo ir mainų paramos fondui už finansinę paramą.
Daugiau informacijos apie M. Palin centrą galite rasti puslapyje www.stammeringcentre.org

Įspūdžiai iš 10-tojo Pasaulio mikčiojančiųjų kongreso

Informaciją parengė Mikčiojimo Problemų klubo prezidentas Juozas Petrulis

Kongresas, kuris organizuojamas Nyderlandų mikčiojančiųjų asociacijos “Demosthenes” Tarptautinei mikčiojančiųjų asociacijai (ISA), bus rengiamas 2013 m. birželio 10-13 dienomis Lunteren mieste, Nyderlanduose.[more…]

Kongreso tikslas yra suteikti žodį žmonėms, susijusiems su mikčiojimu – mikčiojantiesiems ar mikčiojimo gydymo specialistams. Tai puiki proga pasidalinti patirtimi, nuomonėmis ir naujovėmis. Šiam tikslui bus organizuojama daug prezentacijų ir seminarų, kuriuos ves mikčiojančiųjų bendruomenėje gerai žinomi žmonės.

Kiekvieną kongreso dieną pagrindinėje salėje įžangine kalba bus pradėta rytinė ir vakarinė programa, kuri vėliau bus tęsiama mažesnėse grupelėse atskiruose kabinetuose. Pagrindinių <a href=”http://www.demosthenes.nl/wc2013/index.php/the-congress/keynote-speakers”>vedančiųjų pavardės</a> jau yra paskelbtos. Norint pateikti prašymą dėl kitų prezentacijų ar seminarų prašome užpildyti <a href=”http://www.demosthenes.nl/wc2013/index.php/news/218-submit-abstracts”>formą</a> iki 2013 sausio 1d.

<a href=”http://www.stuttering2013.com/”>Šiame puslapyje</a> yra daug naudingos informacijos. Čia rasite ne vien smulkų kongreso renginių aprašymą, atvykimo ir apgyvendinimo galimybes, bet ir pasiūlymus, ką būtų galima nuveikti Nyderlanduose per kelias dienas prieš ar po kongreso. Taip pat, rasite vedančiųjų prisistatymą ir atsakymus į dažnai užduodamus klausimus.

Kongreso pradžia birželio 10d. pirmadienį. Antradienio popietę planuojamas pobūvis. Trečiadienį, birželio 12 d. – iškilmingi pietūs. Konkreso pabaiga ketvirtadienio popietę, birželio 13d.

Prieš kongresą, birželio 9 d. sekmadienį, bus organizuojamas visuotinis ISA susirinkimas, kuriame kviečiami dalyvauti visi ISA nariai ir visų mikčiojimo asociacijų nariai. Balsavimo teisę turės tik asociacijų įgaliotieji asmenys.

Kongreso oficiali kalba yra anglų kalba. Dauguma informacijos puslapyje taip pat yra anglų kalba. Prašome susisiekti jei kyla neaiškumų. Taip pat kviečiame pasidalinti savo viltimis ar siekiais užpildant <a href=”http://www.demosthenes.nl/wc2013/index.php/the-congress/questionnaire”>klausimyną</a>.

Mes tikimės, kad turėsite malonumą naršydami <a href=”http://www.stuttering2013.com/”>šį puslapį</a>. Ir laukiame susitikimo kongrese!

Nuoširdūs linkėjimai,

MaartjeBorghuis
RichardBourgondien
PatrickWetzels

10-tojo Pasaulinio mikčiojančiųjų kongreso organizatoriai

Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika

 

Vadovėlyje “Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika” išsamiai nagrinėjamas mikčiojimo fenomenas. Skaitytojai turės galimybę susipažinti su mikčiojimo kilmę aiškinančiomis teorijomis, mikčiojimo požymiais, jo pobūdį ir intensyvumą lemiančiais veiksniais. Specialistai ras daug praktinės informacijos apie mikčiojimo įvertinimo ir įveikimo būdus, pagalbos strategijas skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams, mokiniams ir suaugusiems.

Knygoje pateikiama daug informacijos mikčiojančių vaikų tėvams, pedagogams, psichologams ir mikčiojantiems asmenims.

 

 

Norintys įsigyti šią knygą gali kreiptis adresu

Svanorių 284 – 221, Kaunas Logopedinės pagalbos centras

arba užsisakyti el. paštu makauskiene.vilma@gmail.com

Knygos kaina 30 eu. (plius siuntimo išlaidos)

Pagarbiai, dr. V. Makauskienė

VšĮ Logopedinės pagalbos centras