Kaip pasiruošti į mokyklą?

Neretai tėvai susirūpina tik prieš patleisdami vaiką į mokyklą, ar vaikas tinkamai pasirenges mokytis pirmoje klasėje.Norėdami, kad jų vaikas neatsiliktų nuo bendraamžių, intensyviai moko skaityti, skaičiuoti ar rašyti. Jei vaikui sunku susikaupti, įsiminti, jis jaučia nesėkme ir praranda norą mokytis.

Svarbiausi pasirengimo mokyklai komponentai yra socialinis-emocinis vaikobrandumas, pažintinė branda ir motyvacija mokytis. Pasirengimas mokyklai neretai tapatinamas su vaiko žiniomis, neatsižvelgiant į jo savarankiškumą, gebėjimą susikaupti, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais. Tai ilgas procesas, kurio sėkme lemia individualios vaiko savybės,tinkamas auklėjimas ir mokymas, tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas ir t.t.

Brandus mokyklai laikomas vaikas,kurio pažintinių procesų, ypač suvokimoir jutimų brandumas, kalbos, mąstymo irakies – rankos koordinacijos išsivystymas,atitinka mokymosi pradžiai reikalingųmokėjimų ir gebėjimų lygį. Kadangi kiekvieno vaiko vystymasis vyksta individualiai,nėra lengva atsakyti į klausimą ar vaikasjau pasiruošæs mokyklai (pvz., 6-erių ar 7-erių metų). Įvertinant vaiko brandumą, reikėtų aptarti tėvų, pedagogų ir specialistų (jei su vaiku dirba) pastebėjimus, atsižvelgti į vaiko temperamentą, ugdymo aplinką. Dar daugiau klausimų, sunkumųkyla pedagogams, ugdantiems specialiųjųporeikių vaikus. Darželiuose vaikų grupės yra labai didelės, apie 20 vaikų, todėl individualiai bendrauti su kiekvienu vaiku – labai sunku. Neretai darbas su vaiku, turinčiu vienokių ar kitokių sutrikimų, užima daugiau laiko, reikalauja papildomų žinių ir pasiruošimo. Darbą palengvina daugelyje įstaigų dirbantys specialistai: logopedai, psichologai, specialieji pedagogai ir kineziterapeutai.

Dažniausiai ikimokyklinėse įstaigose irmokyklose susiduriame su vaikais turinčiais kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų. Kalbos sutrikimus nustato ugdymo įstaigoje esanti Specialiojo ugdymo komisija. Jei vaiko kalba sutrikusi, jis nemoka nustatyti pirmo – paskutinio žodžio garso, nežino apibendrinančių sąvokų, menkai supranta erdvines, laiko sąvokas, nemoka rišliai pasakoti, jam sunku suprasti tekstinius uždavinius, aktyviai dalyvauti pamokose, mokytis skaityti ir rašyti. Vaikas pamažu pradeda nepasitikėti savojėgomis, praranda norą mokytis, išgyvena ir nerimauja dėl nesėkmių mokykloje. Pamažu gali atsirasti ir psichosomatiniai sutrikimai: galvos, skrandžio skausmai,pykinimas, miego sutrikimai, kurie neturiaiškių fiziologinių priežasčių. Todėl labaisvarbi mokymosi sunkumų prevencija ikimokykliniame amžiuje ir savalaikė, kvalifikuota pagalba vaikams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

Logopedė ir psichologė V Makauskienė.