Straipsnyje aptariama smulkiosios motorikos lavinimo svarba ir įtaka vaiko kalbos raidai ankstyvajame amžiuje, pateikiama stimuliuojančios veiklos ir žaidimų pavyzdžių.
Jei kaskart brisime per pievą ta pačia vagele, išminsime taką. Kažkas panašaus vyksta ir naujagimio galvutėje. Nėštumo metu kūdikio smegenyse subręsta apie 100 milijardų ląstelių. Kiekvieną kartą, kai kūdikis naudoja savo jutimus – juda, ragauja, liečia, klauso, uodžia – ląstelės jungiasi, sudarydamos neuronines jungtis, kurių tinklas lemia žmogaus veiklą. Smegenyse formuojasi sritys, atsakingos už galūnių valdymą, skonio jutimą, klausą, regą, kalbos suvokimą ir t. t. Kuo įvairesnė vaiko patirtis, tuo daugiau jungčių užsimezga, kuo intensyvesni veiksmai – tuo jungtys stipresnės ir fizinė, pažintinė bei emocinė žmogaus branda kokybiškesnė. Neuroninių jungčių tinklo zonos, glaudžiai susijusios tarpusavyje, nėra stabilios. Jos nuolat kinta bręsdamos ir gali būti sąmoningai stimuliuojamos.
Motorinėje ir jutiminėje smegenų žievės srityje žmogaus įvairios kūno dalys turi savo zonas: aukščiausiai vingiuose išsidėsto kojos, žemiau – liemens, dar žemiau – kaklo ir galvos motorinės ir jutiminės sritys. Didžiausius plotus užima galva (ypač lūpos, liežuvis) ir plaštaka (ypač pirštai). Intensyvūs pirštų judesiai netiesiogiai aktyvina kalbinę motoriką. Dar daugiau, judesius valdančios smegenų žievės sritys ypač aktyvios pirmąjį gyvenimo penkmetį, o jautriausias laikotarpis, kai smegenyse formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys yra pirmieji penkeri gyvenimo metai.
Kai kurie autoriai (M. Kolcova, 1989) teigia, kad vaikas pradeda kalbėti tada, kai smulkioji motorika pasiekia atitinkamą išsivystymo lygį. Atlikti tyrimai patvirtina, kad apribojus vaiko judėjimą, net ir intensyvi kalbinė stimuliacija nėra pakankama kalbos plėtrai. Taigi aktyvus judėjimas, intensyvi pirštų veikla padeda lavėti kalbiniams gebėjimams.
Šiais smegenų žievės raidos ypatumais sėkmingai naudojasi pedagogai. Ugdymo programose daug dėmesio skirta fizinių gebėjimų lavinimui. Ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklose kasdien atliekami smulkiųjų judesių tobulinimo pratimai. Rankų pirštų mankštelės derinamos su kalbos ugdymo užduotimis logopedinių pratybų metu.
Veikla, tobulinanti smulkiuosius raumenis ir stimuliuojanti smegenų brandą
|
Vaiko amžius |
Rekomenduojama veikla |
| Kūdikystė | daiktų siekimas, laikymas, sukinėjimas, kratymas |
| Ankstyvoji vaikystė1–3 metai | žaislų dėliojimas, statymas, smulkių detalių rinkimas, lapų vertimas, piešimo įrankio laikymas, piešimas, naudojimasis šaukštu, puodelio laikymas. |
| Pirmoji vaikystė4–7 metai | piešimas, karpymas, karoliukų vėrimas, konstravimas, dėlionių rinkimas, sagų segimas, užtrauktuko traukimas, batraiščių varstymas, įvairių įrankių naudojimas, žaidimai su kamuoliu |
Žaidimai, ugdantys vaiko gebėjimus
Vaiko amžius – 12–15 mėn.
Žaislų stūmimas. Pasirinkite specialius žaislus su ratukais arba nesunkius minkštus žaisliukus. Ištarkite: „Vienas, du, trys, stumk.“ Ir pastumkite vieną iš žaislų. Vėl skaičiuokite iki trijų ir paraginkite mažylį stumti: „Vienas, du, trys, pastumk.“
„Kumštelis“. Įdėkite mažylio rankutę į savo ranką ir sulenkite jo pirštukus. Suspauskite kumštį. Kai kumštelį išskleisite, pakutenkite pirštais jo delniuką, pabučiuokite jo pirštukus. Galite sakyti trumpą ketureilį.
„Viru viru košę“. Paimkite vaiko smilių ir ant savo rankos delno „virkite košę“, „vaišinkite“ kitus piršus. Kartokite žaidimą „virdami košę“ mažylio delnelyje, lenkite likusius pirštukus „vaišindami“ ir piršteliais pabėgiokite po krūtinę „nešdami vandenėlį“.
„Ku-kū“. Nupieškite žymekliu veidelį ant vaiko nykščio ir paslėpkite po kitais pirštais. Pasirodžiusį nykštį pasveikinkite: „Ku-kū“.
Vaiko amžius – 15–18 mėn.
„Vardai“. Paimkite mažylio ranką į savo delną ir dėkite ant daikto, tardami jo vardą, pavyzdžiui,: „stalas“, „kėdė“, „dėžė“ ir t. t.
„Statybos“. Statykite kaladėles vieną ant kitos. Griaukite ir vėl statykite. Pagirkite mažylį kaskart, kai jis pastatys vieną kaladėlę ant kitos.
„Ridinėjimas“. Atsisėskite su vaiku ant grindų vienas priešais kitą. Pašaukite jį vardu ir paridenkite jam kamuoliuką. Raginkite mažylį ridenti kamuolį atgal. Nuolat pagirkite.
„Cypu cypu kud kud kuda“. Pasodinkite mažylį sau ant kelių ir judinkite pirštukus pagal eilėraštį:
Labas rytas, ponia višta (triname vaiko delniukus vienas į kitą),
Kiek vaikučių tu turi?
Dešimt, ponia, aš turiu (pakeliame 10 vaiko pirštukų),
geltonpūkių – keturi (nulenkiame keturis vienos vaiko rankytės pirštukus, nykštį iškelkime),
rudaplaukių – keturi (nuleiskime kitos rankos keturis pirštukus, nykštį iškelkime),
o kanapėtų ir raibų – tik du mažu (palieskime iškeltus nykščius).
Ak, kaip juos aš myliu (pabučiuokite nykščius).
Vaiko amžius – 18–21 mėn.
„Aukštai – žemai“. Dainuokite dainelę ir atlilkite veiksmus. Pakelk rankytes aukštai aukštai. Suplok rankytėm linksmai linksmai. Nuleisk rankytes žemai žemai. Suplok rankytėm stipriai stipriai.
„Žurnalistas“. Priklijuokite lipnia juosta vaiko nuotrauką arba paveikslėlį su mėgstmu daiktu (katyte, puodeliu, šuniuku ar pan.) seno žurnalo paskutiniuose puslapiuose. Kartu su mažyliu ieškokite jo, versdami puslapį po puslapio. Leiskite mažyliui sugriebti puslapį, jį versti. (Įvertinkite, kad žurnalas gali būti suplėšytas.) Pasidžiaukite kartu rastu paveikslėliu.
„Šeimininkas(-ė)“. Paruoškite kartu skanėstą. Paimkite du bananus. Vienas bananas – jums , kitas – mažyliui, veiksmus atliekame kartu su mažyliu.
Aš lupu ir tu lupi (nulupame bananus).
Aš pjaunu ir tu pjauni (pjaustome vienkartiniais plastmasiniais peiliukais).
Aš smeigiu ir tu smeigi (į griežinėlius smeigiame dantų kraštuką).
Aš valgau ir tu valgai (imame po vieną banano griežinėlį).
„Pagalbininkas“. Paberkite ant žemės įvairių saugių daiktų, nedidelių žaislų (šaukšteliai, kaladėlės, konstruktoriaus detalės, sagos ir pan.). Pradėkite juos rinkti į dėžutes. Pasikvieskite mažylį į pagalbą. Pagirkite už kiekvieną pakeltą daiktą. Nepalikite vaiko vieno atlikti užduotėlės. Tai nesaugu.
Vaiko amžius – 21–24 mėn.
„Pasipuoškime“. Surinkite įvairius drabužius – skrybėles, kepures, šalikus, pirštines, batus. Pasirinkite vieną iš drabužių ir matuokitės. Savo veiksmus komentuokite. Paraginkite vaiką atlikti tuos pačius veiksmus. Padėkite jam surasti tinkamą žodį.
„Kapitonai“. Į vonią įmeskite porą įvairaus dydžio kempinių, plūduriuojančių žaisliukų. Išspauskime vandenį iš kempinės. Nuplaukime kempine žaisliuką, numazgokime mažylio rankutes. Paraginkime vaiką jus mėgdžioti.
Vaiko amžius – 21–30 mėn.
„Akmenėliai“. Eidami pasivaikščioti, pasiimkite indą akmenėliams sudėti. Rinkite didelius, nelygius, duriančius akmenėlius. Parsinešę akmenėlius, juos kartu su mažyliu nuplaukite ir atidžiai kiekvieną apžiūrėkite, surūšiuokite pagal spalvą, dydį, formą.
Vaiko amžius – 27–-30 mėn.
„Autobusas“. Rankas suspauskite į kumščius ir deklamuokite:
Rieda gelsvas autobusas. Visi ratai greitai sukas (paridenkite kumštį per kumštį).
Štai kita stotelė. Durys atsidaro (kumščius išskleiskite ir vėl sugniaužkite).
Kartokite eilėraštį iš naujo, padėdami vaikui atlikti pirštų judesius arba ragindami jus mėgdžioti.
„Pelytės‘. Deklamuokite eilėraštuką ir atlikite veiksmus.
Penkios pelytės išėjo pažaisti (ištieskime rankas į priekį atverstais delnais į viršų).
Storulis katinas iššoko (išskėskime pirštus pamėgdžiodami katino letenas su nagais),
pelytės vos negavo šoko (delnus suglaudžiame).
Ir tik keturios beliko (ištieskime rankas į priekį atverstais delnais, galima užlenkti nykščius į vidų).
Kartokime šį eilėraštuką, kaskart mažindami pelyčių skaičių (užlenkdami pirštukus).
Vaiko amžius – 30–33 mėn.
Rūšiavimas. Atsisėskite su mažyliu ant grindų ir paberkite prieš save žaislus. Rūšiuokite daiktus pagal spalvą, dydį, formą ir sudėkite juos į krūveles (į dėželes, krepšelius).
„Sumuštiniai“. Pasiruoškite reikiamus produktus: dvi duonos riekeles, riešutų sviestą, džemą ar uogienę. Leiskite vaikui atidaryti uogienės stiklainį, peiliu imti sviestą ir jį tepti, šaukšteliu semti džemą ir jį dėti ant riekelės. Paskanaukite paruoštų sumuštinių ir nuoširdžiai pasidžiaukite. Parinkite tokius maisto produktus, kuriems vaikas nėra alergiškas.
Vaiko amžius – 33–36 mėn.
„Krepšininkai“. Panaudokime skalbinių krepšius ir pažaiskime „krepšinį“. Mėginkime įmesti į krepšį skirtingus daiktus, žaislus. Padėkite krepšį pakankamai arti vaiko, kad jam pasisektų įmesti. Būtina taisyklė: mesti galima tik po vieną daiktą.
Nepakankamai išlavinti smulkieji raumenys, jutimo sistemos, erdvės ir krypties suvokimas gali būti kliūtis sėkmingai išmokti skaityti ir rašyti. Todėl vaikų bendrosios ir smulkiosios motorikos ugdymas yra viena svarbiausių brandumo mokyklai dalių. Galima padėti vaikams bręsti ir ugdytis, pasiūlant smagių ir įdomių žaidimų, o bendra veikla su tėveliais ir globėjais padės įveikti stresus, valdyti emocijas ir skatins socialinę vaiko brandą.
Literatūra:
- Birontienė Z. (2008). Priešmokyklinio amžiaus vaikų smulkiosios motorikos ugdymas. Klaipėda: Klaipėdos universitetas.
- Musteikienė G. (2001). Žaidimai rankų pirštams mankštinti. Šiauliai: Lucilijus.
- Silberg J. (2003). 1–2 metų vaiko smegenų mankšta. Vilnius: Aktėja.
Jūratė Peikauskienė,
Logopedinės pagalbos centro logopedė metodininkė
Šaltinis: www.ikimokyklinis.lt