Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentės, logopedės Vilmos Makauskienės, neseniai vedusios virtualų seminarą apie mikčiojimą Ukrainos logopedijos asociacijai, daug bendravusios su Ukrainoje dirbančiais logopedais, Rusijos karas Ukrainoje stipriai pakeitė ten dirbančių logopedų vaidmenį ir svarbą.
Logopedė Makauskienė: Rusijos karas Ukrainoje yra stiprus provokatorius mikčiojimui atsirasti
IALP audiologijos komiteto informacinis biuletenis – išgirskite!
Dalijimasis patirtimi: logopedės Raman Kaur vizitas Lietuvoje
Spalio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje svečiavosi Raman Kaur iš Birmingemo, Jungtinės Karalystės. Ji yra logopedė ir Nacionalinės sveikatos tarnybos paslaugų koordinatore, bendradarbiaujanti su švietimo įstaigomis ir specialistų komandomis.
Vizito metu vyko susitikimai su Švietimo akademijos administracija, specialiosios pedagogikos programos dėstytojais ir socialiniais partneriais iš Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos bei Kauno Kovo 11-osios gimnazijos. Pasidalinta patirtimi, kaip Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje organizuojama pagalba ugdymo įstaigoms ir vaikams, turintiems įvairių poreikių ir negalios formų.
Taip pat susitarta dėl Vytauto Didžiojo universiteto specialiosios pedagogikos ir logopedijos studentų praktikos organizavimo Birmingemo įstaigose, kurios teikia paslaugas Nacionalinės sveikatos tarnybos vardu. Diskutuota apie galimus ateities bendradarbiavimo projektus.
Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studentai dalyvavo Raman Kaur paskaitoje, kurioje buvo pristatytas Jungtinės Karalystės taikomas subalansuotos sistemos modelis, skirtas užtikrinti sėkmingą įvairių poreikių vaikų įtraukimą į ugdymą ir specialistų kompetencijų plėtrą bei galimybes tobulėti savo karjeroje.
Svarbiausi pažymėti aspektai:
- HOLISTINIS POŽIŪRIS: Į vaiko situaciją ir visų pagalbos specialistų veiksmų derinimas ir bendradarbiavimas tarpdisciplininėje komandoje. Dažniausiai vaiko poreikiai yra sudėtingi ir nesusiję tik su vienu sutrikimu, todėl būtina tęsti kompleksinius sprendimus.
- ĮTRAUKTIS: Pagalba vaikui ir šeimai turi būti teikiama jo įprastoje ir natūralioje aplinkoje. Net jei specialistas nėra švietimo įstaigos darbuotojas, jis teikia pagalbą tiesioginėje ugdymo aplinkoje, kurioje vaikas mokosi. Tai padeda integruoti logopedo ir kitų specialistų paslaugas į kasdienę vaiko mokymosi aplinką.
- GENERALIST-SPECIALIST: Specialistas turi turėti platų pagrindinių, tarpdisciplininių žinių ir įgūdžių spektrą, prieš specializuojantis tam tikroje srityje. Tai užtikrina profesionalų gebėjimą dirbti su įvairiais vaikais ir situacijomis prieš gilinantis į specifines sritis.
Šie principai yra taikomi ir Vytauto Didžiojo universiteto specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijose, kurios puikiai paruošia būsimus specialistus šioje srityje.
Kaip išmokyti vaiką skaityti
Vaiko gebėjimui mokytis skaityti lengvai ir greitai įtaką turi ne tik jo amžius. Tėvai taip pat atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Specialistai pataria, kad tėvai kasdien skirtų keletą minučių knygoms, padėtų vaikui pasirinkti tinkamas knygas, skaitytų kartu su vaiku ir rodytų pavyzdį šeimoje. Dėl šių pastangų vaiko pažintis su knygomis ir raidėmis taps lengvesnė ir sklandesnė.
Vaikai pradeda mokytis skaityti nuo pat pirmųjų metų.
Kaip paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė, kai vaikas pradeda naršyti knygas, tyrinėti paveikslėlius, o vėliau pradeda piešti ir komentuoti keverzones, galima teigti, kad jis pamažu įgyja pažinimą apie rašto kalbą.
Tėvams, kurie svarsto, ar jau tinkamas metas pradėti mokyti vaiką abėcėlės ir raidžių sudarymo, pašnekovė pataria atsižvelgti į galimybę, kad mažylis gali būti savarankiškai bando skaityti. Pavyzdžiui, jis gali imituoti skaitymą, kurdamas pasakojimą, remdamasis knygos puslapiuose matomais paveikslėliais, arba atpasakoti jam perskaitytą tekstą. Šie veiksmai rodo, kad vaikas jau domisi skaitymu.
Vaikai domisi raidėmis skirtingo amžiaus: kai kurie, dar būdami dvejų ar trejų metų, jau gali atpažinti savo vardo pirmąją raidę ir kitas raides, tuo tarpu kiti tai daro vėliau. Svarbu, kad knygelės ar užduotys, skirtos raidėms pažinti, naudotų aiškų ir paprastą šriftą, be papildomų išraizgų ir dekoro, siekiant padėti vaikui sukurti aiškų raidės vaizdinį ir lengviau ją atpažinti ateityje. Specialistė pabrėžia, kad pradedant mokytis skaityti, didžiausią reikšmę turi tikslumas.
Pašnekovė pažymi, kad skaitymas yra sudėtingas procesas, kuris pareikalauja daug energijos. Ji pabrėžia, kad rašytinė kalba vaikams yra kaip šifras, kurį jiems reikia iššifruoti. Tai reiškia, kad vaikams reikia išmokti atpažinti raides, susieti jas su garsais ir mokytis, kaip šie garsai sujungiami, kad galėtų perskaityti žodį.
Pavyzdys šeimoje
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad nevertėtų versti vaiko skaityti, kai jis nori daryti kažką kita. Ji teigia, kad vaikai mokosi elgesio pavyzdžių iš suaugusiųjų, todėl jei šeima domisi knygomis ir skaitymu, tai skatins ne tik vaiką, bet ir pats vaikas bus linkęs domėtis knygomis.
dr. E. Krivickaitė-Leišienė pasakojo, kad ji yra susidūrusi su atvejais, kai vaikai, išmokę pirmiausia anglų kalbos abėcėlę, susiduria su sunkumais vėliau mokantis lietuvių raidėms ir jų garso ryšiui su lietuvių kalba. Ypač tai pasireiškia, jei vaikas turi kalbos raidos sunkumų. Moksliniai tyrimai rodo, kad išmokus gimtąją kalbą, antrąją kalbą mokytis tampa lengviau, ir todėl pašnekovė pataria nepernelyg skubėti mokyti anglų kalbos vaikui, nors tai yra labai populiaru.
Skaitymo skatinimas žaidžiant
Priešmokyklinukai, pasiruošdami pirmajai klasei, jau pažįsta raides ir mokosi jas susieti su garsu. Jei pastebite, kad vaikui tai kelia sunkumų arba jis neturi didelio susidomėjimo, galite ieškoti būdų, kaip žaismingai įtraukti jį į skaitymo procesą. Pavyzdžiui, mieste galite ieškoti pažįstamų raidžių iškabose arba lauko reklamose ir jas garsiai vardinti. Arba rudenį galite naudoti kaštonus, ant kurių užrašyti raides, traukti jas iš maišelio arba dėžutės ir vardinti garsiai, piešti raides kreidelėmis, sudaryti jas iš mašinėlių ir pan. Viskas, kas sudomina vaiką, gali būti naudinga.
dr. E. Krivickaitė-Leišienė, mokydama savo dukrą skaityti, reguliariai po raidės piešė ant A4 formato popieriaus lapo. Tuos piešinius ji kabinėdavo ant šaldytuvo durų ir kas kartą, praeidama pro šaldytuvą, mergaitės pirštu apjuosdavo atskirą raidę ir ištardavo ją. Kitas būdas, kurį ji naudojo, kad supakuoti vaikus į skaitymą, buvo naudoti personalizuotas knygas. Pašnekovė sutinka, kad šios knygos, kurios sukuriamos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius, gali labai skatinti skaitymą, ypač kai tėvai skaito kartu su vaikais ir rodo pavyzdį. „Skaitymas kartu su istorija – tai labai svarbi bendravimo ir mokymosi su vaikais dalis. Personalizuotos knygos, kuriose vaikas ar visa šeima tampa pagrindiniais veikėjais, sukuria daug emocijų, neįprastai įtraukia į pasakojimą ir skatina stipriai susijusti su istorija, kurioje jie yra pagrindiniai veikėjai“, – teigė „Balto trader“ direktorius Dovydas Pauliukonis.
Skaitymas palengva
Kad vaikas lengviau išmoktų skaityti, svarbu, kaip pašnekovė paaiškino, turėti gausų žodyną. Pasak jos, teigiama, kad žodžiai, kuriuos perskaitome kelis kartus, įsimenami ir įsidedami į atmintį, todėl vėliau juos galime atpažinti be pastangų. Taip pat sakoma, kad patyrę skaitytojai daugumą žodžių skaito iš atminties. Kai žodžių atpažinimas tampa automatinis, skaitymas tampa sklandus, tikslus ir išraiškingas. Mano pastebėjimais, šiuo metu mokoma atpažinti ne tik garsus, bet ir skiemenis, juos perskaityti ir sujungti. Mano nuomone, sėkmingas skaitymo mokymo būdas yra nuoseklus ir reguliarus, kasdien bent kelias minutes skirti skaitymui. Svarbu neperkrauti vaiko naujais žodžiais kasdien, o pasikartoti jau išmokusius žodžius, pridedant po vieną naują žodį.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/seima/ugdymas/universiteto-lektore-pasidalijo-kaip-geriausia-ismokyti-vaika-skaityti-ir-isdave-kokia-gudrybe-taiko-su-savo-dukra-94685935
Virtuali paroda „Neklaužados garsiukai”
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus švietimo pagalbos specialistams skirta virtuali paroda „Neklaužados garsiukai”
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus švietimo pagalbos specialistams
skirta virtuali paroda „Neklaužados garsiukai”
Parodos trukmė – nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2023 m. balandžio 10 d.
„Facebook” paskyroje: https://www.facebook.com/groups/626057742628048.
Parsisiųsti parodos nuostatas galite paspaudę žemiau esančią nuorodą.
„Kas čia?!“, „O kodėl?“ – specialiųjų klausimų įsisavinimo raida
Kaip vaiko klausti, kad jo žodynas plėstųsi? Kad vaikas suprastų, ko klausiama, ir pats išmoktų tinkamai formuluoti klausimą, kad gautų norimą atsakymą?
Kaip vaiko klausti, kad jo žodynas plėstųsi? Kad vaikas suprastų, ko klausiama, ir pats išmoktų tinkamai formuluoti klausimą, kad gautų norimą atsakymą?
Kuo svarbus klausimų supratimas ir vartojimas vaikų kalboje? Tai atskleidžia vaiko kalbinį ir kognityvinį išsivystymą (Kazakovskaja, 2006) – klausimų suvokimą ir produkciją nulemia morfologijos, sintaksės, semantikos ir pragmatikos taisyklės. Vaikai turi išmokti suformuluoti klausimą taip, kad iš pašnekovo išgirstų norimą atsakymą teigia Eglė Krivickaitė-Leišienė, VDU HMF lektorė, VDU Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro mokslo darbuotoja, VšĮ „Smalsūs šnekučiai“ steigėja, MB „Didactica“ specialiojo ugdymo konsultantė.
Kaip pasaulyje padedama mikčiojantiems
Mikčiojimas – tai sudėtingas sklandaus kalbėjimo sutrikimas, kuriam būdingi užsikirtimai, atskirų skiemenų ar garsų kartojimas, nerimas ir bendravimo vengimas.
Mikčiojimas – tai sudėtingas sklandaus kalbėjimo sutrikimas, kuriam būdingi užsikirtimai, atskirų skiemenų ar garsų kartojimas, nerimas ir bendravimo vengimas. Su šia problema pasaulyje susiduria maždaug 5 proc. vaikų ir 1 proc. suaugusiųjų. Apie tai, kaip atpažinti mikčiojimą, kaip padėti mikčiojantiems ikimokyklinio ar vyresnio amžiaus vaikams, kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, Logopedinės pagalbos centro vadove, logopede ir psichologe dr. Vilma MAKAUSKIENE.
Dirbantiems bei pedagogo kvalifikaciją turintiems pedagogams siūlomos perkvalifikavimo studijos
Pastaruoju metu Lietuva, kaip ir kitos šalys, daug dėmesio skiria įtraukiojo ugdymo tikslų įgyvendinimui. Mokinių ir jų ugdymosi poreikių įvairovė mokyklose pamažu tampa norma.
Valstybė deda daug pastangų, kad visi mokiniai švietimo įstaigose gautų reikiamą pagalbą, atitinkančią jų poreikius, tačiau susiduriama su didžiuliu specialiųjų pedagogų, logopedų trūkumu.
Vytauto Didžiojo universitetas, reaguodamas į didelį šių specialistų poreikį, siūlo rinktis nauja specialistų rengimo koncepcija grįstą studijų programą:
Specialioji pedagoginė pagalba;
Logopedija;
Specialioji pedagogika.
Galima rinktis dieninę arba sesijinę formą
Sesijinė forma tinka norintiems derinti studijas su darbu (paskaitos vyksta savaitgaliais).
Studijų vieta: Vilnius, Kaunas.
Siūlome:
– naują, modernų, tarptautinius standartus atitinkantį studijų turinį;
– aktualias gilinamąsias specializacijas;
– inovatyvų, į aktyvų mokymąsi, realių problemų sprendimą bei į personalizuotą ugdymą orientuotą studijų procesą;
– sutelktą aukščiausia kompetencija pasižyminčių dėstytojų komandą,
kurioje dirba: prof. S. Ališauskienė, prof. J. Ruškus, prof. A. Galkienė, prof. I. Dabašinskienė, prof. Yael Kimhi (Izraelis), doc. L. Miltenienė,
doc. R. Melienė, doc. V. Makauskienė, doc. D. Kairienė, doc. Orly Hebel (Izraelis), doc. Mona Julius (Izraelis) ir kt.;
– tarptautines patirtis (užsienio dėstytojų paskaitos, tarptautinės praktikos ir dalinės studijos užsienio universitetuose).
Dirbantiems bei pedagogo kvalifikaciją turintiems pedagogams siūlomos perkvalifikavimo studijos
Daugiau informacijos apie perkvalifikavimo studija čia:
Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena
Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi apdovanotas dr. Vidūnas RAMŠA
Lietuvos Mikčiojimo problemų klubas informuoja, kad 2020 liepos 6 d. Ordino už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi apdovanotas dr. Vidūnas RAMŠA– Lietuvos Mikčiojimo problemų klubo įkūrėjas ir ilgametis prezidentas.
Dr. V. Ramša labai stipriai mikčiojo nuo vaikystės, yra išbandęs visą prieinamą šio sutrikimo gydymą buvusioje TSRS. 1977 per gimines gavęs kelis Amerikos Mikčiojimo fondo (Stuttering Foundation of America) leidinius, suorganizavo vieno iš jų vertimą. Šio rašomąja mašinėle atspausdinto rankraščio kopijos 15 metų klaidžiojo po Lietuvą, palaikydamos mikčiojančių žmonių viltį kada nors kalbėti sklandžiai. 1992 knyga pagaliau buvo išleista. 1992 rudenį dr. V. Ramša kartu su mikčiojimu besidominčia psichologe dr. K.-O. Polukordiene įkūrė Lietuvos Mikčiojimo problemų klubą – nepriklausomą visuomeninę pacientų savipagalbos organizaciją, vienijančią žmones, turėjusius ar turinčius mikčiojimo problemą, kalbos terapeutus ir kitus besidominčius šia problema, ir 17 metų (iki 2009) buvo šio klubo prezidentas. Tai buvo viena pirmųjų nevyriausybinių organizacijų atkurtoje Lietuvoje. Dr. V. Ramša pats sukūrė klubo veiklos strategiją ir ją nuosekliai vykdė. Šiuo metu yra Klubo kontaktinis asmuo ryšiams su ELSA ir ISA, taip pat Danijos Mikčiojančiųjų asociacijos (Stammeforeningen i Danmark) narys. Palaiko ryšius su Amerikos Mikčiojimo Fondu, Europos nacionalinėmis mikčiojančiųjų organizacijomis (Danijos, Norvegijos, Vokietijos, Estijos), gauna jų leidinius ir periodiką, dalyvauja tarptautiniuose renginiuose. Kiek yra žinoma, buvusios TSRS teritorijoje panašią mikčiojančiųjų organizaciją turi tik Estija.
1989 dr. V. Ramša gavo asmenišką Amerikos Mikčiojimo fondo prezidentės J. Frazer leidimą Lietuvoje versti ir leisti bet kokius fondo leidinius. Dr. V. Ramšos iniciatyva ir pastangomis, bendradarbiaujant su Šiaulių Universitetu (dr. prof. R. Ivoškuviene) ir logopede-psichologe dr. V. Makauskiene, į lietuvių kalbą išversta 11 Amerikos Mikčiojimo Fondo knygų, skirtų mikčiojantiems žmonėms, mikčiojančių vaikų tėvams ir logopedams (jos sutalpintos į 7 lietuviškas knygas, kelias iš jų vertė, sudarė, redagavo ar maketavo pats), ir keli šios organizacijos filmukai. Iš anglų, vokiečių, danų kalbų kūrybiškai išversta 12 bukletų apie įvairius mikčiojančio žmogaus gyvenimo aspektus, kartu su dr. V. Makauskiene parašyti 6 originalūs bukletai. Dr. V. Ramša pats leido klubo vidinį „MI-biuletenį“. 2002 rudenį pats sukūrė apie 100 psl. apimties Mikčiojimo problemų klubo interneto svetainę (dabar tai www.mikciojimas.eu).
Apie 1996–98 metus stipriai sumažinęs savo mikčiojimą, niekada žodžiu neatsakinėjęs ir prieš auditoriją nekalbėjęs dr. V. Ramša pradėjo skaityti pranešimus ir paskaitas mikčiojimo tema: ELSA vadovų seminaruose (Viena 1999, Strasbūras 2003), Norvegijos mikčiojančiųjų organizacijos konferencijoje (Gjeilo, 2005), Šiaurės šalių mikčiojančiųjų organizacijų susitikimuose (Norvegijoje, Suldal 2007 ir Švedijoje, Gioteborge 2008). Lietuvoje kvalifikacijos kėlimo paskaitos logopedams visada skaitomos kartu su dr. V. Makauskiene.
Dr. V. Ramša yra paskelbęs straipsnių mikčiojimo tematika tarptautinių mikčiojančiųjų organizacijų leidiniuose „The Voice of ELSA”, „One Voice”, pareiškęs nuomonę Lietuvos laikraščiuose, davęs interviu Lietuvos radijo stotims, Laisvosios Europos radijui, aktyviai bendradarbiauja su logopedais. Kaip patyręs mikčiojantis žmogus, dr. V. Ramša savo kompetencijos ribose kasmet konsultuoja po 10–20 mikčiojančių žmonių arba mikčiojančių vaikų tėvų ir nukreipia juos pas specialistus. Prisidėjo prie jaunų mokslininkų mikčiojimo srityje ruošimo – parengė klubo atsiliepimus į 2 disertacijas, pats išbando įvairias siūlomas mikčiojimo gydymo metodikas.
Visa minėta dr. V. Ramšos veikla – 15 metų iki klubo įkūrimo ir 27 metus klube – stipriai padėjo Lietuvos logopedams ir sudarė sąlygas aktyviems profesiniams Lietuvos logopedų kontaktams su Vakarų pasaulio specialistais. Verstine literatūra ir specialiomis paskaitomis Lietuvos logopedų žinios papildytos jiems iki Nepriklausomybės nežinotais mikčiojimo šalinimo metodais ir informacija. Kartu šviečiama Lietuvos visuomenė ir sklaidomi mitai apie mikčiojimą. Dr. V. Ramšos asmeninis pavyzdys stipriai veikia mikčiojančių žmonių motyvaciją spręsti savo kalbėjimo problemą, sklaido mikčiojančio jaunimo abejones siekti išsilavinimo ir profesinių aukštumų, skatina tėvus laiku imtis tinkamų priemonių vaiko mikčiojimui įveikti ir taip grąžina į aktyvų valstybės gyvenimą intelektualius žmones. „Tu kaip Kristus mazgoji kojas mikčiojantiems, kad jų gyvenimas būtų šviesesnis, kad negalia netrukdytų būti laimingiems…“ – viename velykiniame palinkėjime dr. V. Ramšai rašė 92 metų Lietuvos logopedas ir produktyvus knygų autorius Juozas Danilavičius.
Dr. V. Ramša baigė Kauno Politechnikos institutą (dabar Technologijos universitetas). 1988 m., neištaręs nė vieno žodžio, Maskvoje apsigynė technikos daktaro disertaciją, jo darbo ir mokslinių tyrimų sritis – metalo pjovimo procesų valdymas ir mašinų diagnozavimas. Elektromechanikos inžinieriaus karjerą baigė adaptyviųjų sistemų sektoriaus vadovu viename iš Vilniaus taikomojo mokslinio tyrimo institutų 1994 m., kai Lietuva jau buvo atgavusi Nepriklausomybę. Paskui sėkmingai dirbo vienos Vokietijos bendrovės atstovybės Lietuvoje direktoriumi – prekybos inžinieriumi, vėliau apšvietimo įmonės komercijos direktoriumi, atestuotu prekių kilmės ekspertu. Nuo 2006 yra techninių ir medicininių tekstų vertėjas. Šiame darbe jam labai praverčia kalbos: tiek kasdien naudojamoslietuvių, rusų, vokiečių, norvegų, lotynų, tiek ir silpniau mokamos anglų bei lenkų.
Dr. V. Ramša yra aktyvus ir kitose srityse: yra JT Vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narys. Profesinėje srityje yra paskelbęs 38 mokslinius darbus iš technikos srities (tame tarpe 3 TSRS autoriniai liudijimai išradimams), sudarė 3 ir redagavo 4 knygas. Laisvalaikiudainuoja choruose (yra baigęs vaikų muzikos mokyklą) ir domisi medicina.
P.S.Kiek yra žinoma, iki šiol už su mikčiojimu susijusią visuomeninę veiklą savo valstybių yra apdovanoti dar du žmonės:
– Britanijos mikčiojimo asociacijos narys, vienas iš ELSOS funkcionierių Edwinn J. Farr, kurį 2002 m. birželį Didžiosios Britanijos Karalienė apdovanojo Britų Imperijos Ordinu,
– tuometinis Austrijos mikčiojančiųjų organizacijos (ÖSIS) vadovas Herwig Pöhluž veiklą šioje organizacijoje ir vasaros stovyklų mikčiojantiems vaikams organizavimą 1999–2003 metais Austrijos Respublikos vyriausybės 2004 m. apdovanotas Federaliniu Garbės ženklu (Bundesehrenzeichen).
Tekstą parengė dr. Vidūnas Ramša
2020-09-24
Nuotraukoje: Lietuvos Respublikos prezidentas dr. Gitanas Nausėda (dešinėje) ir dr. Vidūnas Ramša.