1. Kas nulemia vaikų kalbos sutrikimus?
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Continue reading „Vaikų kalbos sutrikimai”
Ikimokyklinukų tėvai dažnai domisi, kaip prasmingai leisti laiką kartu, kad mažylis kuo daugiau sužinotų, išmoktų ir pasirengtų mokyklai. Laikas, kai auga vaikai, paprastai sutampa su pačiais intensyviausiais darbo, karjeros siekimo metais ir jauniems tėveliams nuolat tenka balansuoti tarp dviejų polių: darbas–šeima. Continue reading „Vaikai mokosi kalbėti žaisdami, arba kaip kasdien ugdyti vaikų kalbą”
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Continue reading „Mano vaikas nekalba”
Logopedo patarimai
Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas patenka į naują socialinę aplinką, susiduria su įvairiomis užduotimis ir reikalavimais. Jis turi ne tik sparčiai mokytis, bet ir rasti savo vietą bendraamžių grupėje, laikytis nustatytų taisyklių. Nemaža dalis pirmokų, padedant pedagogams ir tėvams, lengvai adaptuojasi mokykloje, noriai ir sėkmingai mokosi. Continue reading „Kodėl nesiseka mokykloje?”
Neretai tėvai susirūpina tik prieš patleisdami vaiką į mokyklą, ar vaikas tinkamai pasirenges mokytis pirmoje klasėje.Norėdami, kad jų vaikas neatsiliktų nuo bendraamžių, intensyviai moko skaityti, skaičiuoti ar rašyti. Jei vaikui sunku susikaupti, įsiminti, jis jaučia nesėkme ir praranda norą mokytis. Continue reading „Kaip pasiruošti į mokyklą?”
Ar žinote, kad jūsų mažylis pradėjo ruoštis kalbai dar iki gimimo?
Jau 4–5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, 7-tą mėnesį įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Pastebima, kad kūdikiai nusiramina greičiau, klausydami motinos balso ar iki gimimo girdėtų lopšinių įrašus.
Girdimasis suvokimas ir jo lavinimas
Girdimasis suvokimas – tai gebėjimas skirti ir atpažinti nekalbinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) bei kalbinius garsus. Šio įgūdžio lavinimas reikalingas tuo atveju, jei vaikas painioja ne tuos garsus, kuriuos gali ištarti, taip pat panašiai skambančius žodžius, neišskiria nurodyto garso iš kitų, nekreipia dėmesio į savo tarimą. Gebėjimas skirti garsus daugeliui vaikų, turinčių kalbos trūkumų, vystosi pavėluotai. Continue reading „Girdimojo suvokimo lavinimas per žaidimą”
Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukų kalbos suvokimas labiau sensorinis, o mergaičių – abstraktesnis. Šie duomenys gali turėti didžiulę reikšmę mokant vaikus.
Kalba – pažinimo, mąstymo ir bendravimo priemonė
Gebėjimas suprasti kalbą – labai svarbus žmogaus gyvenime. Bendraudami ir suprasdami, ką mums sako kiti žmonės, dažnai net nepagalvojame, kiek įvairių ir sudėtingų procesų vyksta mūsų smegenyse, atsakingose už šią veiklą. Continue reading „Kaip vaikai mokosi suvokti kalbą? Mokslinių tyrimų apžvalga”
Straipsnyje aptariama smulkiosios motorikos lavinimo svarba ir įtaka vaiko kalbos raidai ankstyvajame amžiuje, pateikiama stimuliuojančios veiklos ir žaidimų pavyzdžių.
Jei kaskart brisime per pievą ta pačia vagele, išminsime taką. Kažkas panašaus vyksta ir naujagimio galvutėje. Nėštumo metu kūdikio smegenyse subręsta apie 100 milijardų ląstelių. Kiekvieną kartą, kai kūdikis naudoja savo jutimus – juda, ragauja, liečia, klauso, uodžia – ląstelės jungiasi, sudarydamos neuronines jungtis, kurių tinklas lemia žmogaus veiklą. Continue reading „Smulkiosios motorikos įtaka vaiko brandumui”
Pirmiausia trumpas liežuvio pasaitėlis kūdikiams trukdo tinkamai maitintis. Mažylis negali iškišti liežuvio toliau apatinės lūpos, jam bandant pakelti liežuvį, šio galiukas susidvejina tarsi gyvatėlės (dvišakis liežuvis), tai lengva pastebėti vaikui verkiant. Mažylis negali taisyklingai žįsti, neišlaiko krūties burnoje, žinda ilgai (daugiau nei 30 min.), nepasisotindamas tampa irzlus, blogai priauga svorio. Tad pasaitėlio „pakirpimas“ kūdikystės laikotarpiu būtinas tais atvejais, kai kūdikis negali čiulpti ir ryti. Continue reading „Per trumpas liežuvio pasaitėlis”