Girdimojo suvokimo lavinimas per žaidimą

Girdimasis suvokimas ir jo lavinimas

Girdimasis suvokimas – tai gebėjimas skirti ir atpažinti nekalbinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) bei kalbinius garsus. Šio įgūdžio lavinimas reikalingas tuo atveju, jei vaikas painioja ne tuos garsus, kuriuos gali ištarti, taip pat panašiai skambančius žodžius, neišskiria nurodyto garso iš kitų, nekreipia dėmesio į savo tarimą. Gebėjimas skirti garsus daugeliui vaikų, turinčių kalbos trūkumų, vystosi pavėluotai.

Įvairiomis vaizdinėmis priemonėmis ir žaidimais girdimojo suvokimo lavinimas tampa patrauklia, įdomia ir malonia veikla, kurios metu tėveliai su savo vaiku turi ne tik puikią galimybę praleisti daugiau laiko kartu, sutvirtindami artimesnį tarpusavio ryšį, bet ir ugdyti vaikelio įgūdžius, padėsiančius išvengti kalbos garsų tarimo trūkumų bei priešmokyklinio amžiaus vaikui sudaryti sėkmingą prielaidą mokymuisi rašyti.

Jaunesnius vaikus (3 m.) pirmiausia reikia pratinti nustatyti skambančio, cypiančio žaislo vietą, judėjimo kryptį. Įdomu ir naudinga skirti kelių žaislų skleidžiamus garsus, barbenimą į stalą ir į knygą, akmenuko ir šakelės tekštelėjimą į vandenį. Naudinga lavinti vaiko girdimąjį suvokimą, skatinant įsiklausyti į įvairius gamtoje ir buityje sutinkamus garsus, pasiklausyti gyvūnų skleidžiamų garsų, o vėliau ir jų įrašų pamėgdžiojimų.

Vėliau reikėtų tarti keletą garsų ir paprašyti, kad vaikas, išgirdęs reikalingą garsą, suplotų rankomis. Kai vaikas išskiria mokomuosius garsus iš daugelio kitų garsų, reikia mokyti juos atpažinti skiemenyse, o vėliau, ypač priešmokykliniame amžiuje – žodžiuose ir sakiniuose.

Priešmokykliniame amžiuje reikia pradėti garsinės analizės-sintezės pratybas, t. y. įsiklausyti ir pasakyti pirmą žodžio garsą, nustatyti, kurioje vietoje (žodžio pradžioje, viduryje, gale) yra nurodytas garsas, kas prieš jį, ar po jo. Pavyzdžiui, nubraižykite juostą su trimis langeliais, o žodyje išgirdęs reikiamą garsą, vaikas atsistoja ant garso vietą (pradžios, vidurio, galo) žyminčio langelio. Galima pasiūlyti ir sudėtingesnių užduočių: sugalvoti žodžių, prasidedančių užduotu garsu, pakeisti pirmą žodžio garsą ir taip gauti naujų žodžių (buvo-puvo, kepa-tepa, traukė-braukė ir pan.).

Neišlavintas girdimasis suvokimas trukdo išmokti skaityti ir rašyti

Paprastai daugeliui vaikų nesiseka rašyti ir skaityti dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo. Tėveliai gali padėti savo vaikui ugdydami jo girdimojo suvokimo įgūdžius. Kartais vaikai negirdi žodžio pabaigos, dėl to netaria galūnių, sakinio pabaigos, to pasekoje parašo nepilną sakinį. Nejaučia sakinio ribų, todėl kelis sakinius gali parašyti kaip vieną. Esant nepakankamai išlavėjusiam girdimajam suvokimui, vaikas negeba skirti iš klausos panašiai skambančių garsų, todėl negali jų susieti su atitinkamomis raidėmis rašydamas. Tad išlavintas girdimasis suvokimas ir girdimoji atmintis turės neįkainojamą vertę jūsų vaikui pradėjus mokytis skaityti ir rašyti.

Mokymasis žaidžiant

NEKALBINIŲ GARSŲ ATPAŽINIMAS

• Surask žaisliuką. Uždenkite vaikui akis, paslėpkite kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turi rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą. Jei žaislas arti – plojama greitai, jei toliau – lėtai.
• Tyliai – garsiai. Muškite žaislinį būgnelį, kai būgnas bus mušamas tyliai – tegu vaikas eina ant pirštų galiukų, garsiau – eina tvirtai, dar garsiau – bėga.
• Saulė ir lietus. Vaikas vaikšto po kambarį, jis imituoja gėlių skynimą pievoje, t.y. renka popierines gėles nuo grindų. Pasigirsta barškučio ar kito žaislo garsai, tai – lietus. Vaikas bėga slėptis namo – atsisėda ant kėdės.
• Garsai pievoje. Vaikas sėdi ant kilimo, jam paduodamas žalios spalvos popieriaus lapas – „pievelė“ ir paveikslėliai. Išgirdęs žaislinio paukštelio cypsėjimą, lapo viršuje padeda paukštelio paveikslėlį, išgirdęs varpelio skambėjimą, lapo viduryje padeda varpelio paveikslėlį, o išgirdęs barbenimą pirštais – „lietutį“, lapo apačioje padeda grybo paveikslėlį.
• Stalas ar knyga. Vienu atveju su pieštuku barbenkite į stalą,  kitu – į knygą. Išgirdęs barbenimą į knygą, vaikas iškelia knygos paveikslėlį, išgirdęs barbenimą į stalą – stalo paveikslėlį.
• Tekštelėjimas. Vienu atveju į vandenį tekštelėkite akmenuką, kitu – šakelę. Išgirdęs, kad tekštelėjo akmenukas – jūsų vaikas iškelia akmenuko paveikslėlį, kad tekštelėjo šakelė – šakos paveikslėlį.
• Upelio tekėjimas. Vienu atveju į indą pilkite vandenį iš žemai, kitu iš aukštai. Vaikas pritūpdamas signalizuoja, kad pilama iš žemai, pasistiebdamas ant pirštų galų, kad iš aukštai.
• Šmirinėja peliukas. Po kambarį šmirinėja peliukas. Vaikui pasiūlykite įsiklausyti į peliuko skleidžiamus garsus ir atspėti, ką jis veikia: beldžia pieštuku į stiklinę, barškina raktus, degtukų dėžutę, barškutį, skambina varpeliu, atidaro ir uždaro stalo stalčių, plėšo, glamžo, karpo žirklėmis popierių.
• Tono ilgumo skyrimas. Jums reikės švilpuko, pūskite jį vienu tonu, po to staiga pradėkite pūsti stipriau, vienu tonu pakelkite. Vaikas turi braukti brūkšnį, kol laikosi tas pats tonas, kai tonas pasikeičia, prieš tai brėžta tiesi linija pakyla į viršų.
• Piešimas pagal ritmą. Grokite dūdele – kai pūsite ištisai, be trūkčiojimo, vaikas tegul piešia liniją, kai trumpais pūstelėjimais – taškus.
• Įrašo skyrimas

• Kartu su vaiku klausykitės garso įrašo, kuriame skleidžiami gyvūnų garsai. Išklausius vaikas turi įvardyti, koks gyvūnas skleidžia šiuos garsus. Galimi gyvūnų garsai: karvės mūkimas, arklio žvengimas, šuns lojimas, katės miaukimas, kiaulės kriuksėjimas, vištos  kudakavimas, uodo zvimbimas.
• Analogiška užduotis pateikiama klausant įvairių aplinkos garsų: mašinos burzgimas, fejerverko sprogimas, telefono skambėjimas, jūros ošimas, smarkus lijimas, medžių ošimas, popieriaus plėšymas.

Lavinant vaiko girdimąją atmintį naudinga pateikti nesudėtingas žodines instrukcijas.

• Suplok ir atsitūpk.
• Uždaryk duris ir nueik prie lango.
• Atsisėsk, užmerk akis ir pakelk rankas.
• Pakelk rankas, kai atsisėsi.
• Po to, kai uždarysi duris, nueik prie lango.
• Užsimerk, kai atsisėsi.
• Uždaryk duris ir ateik pas mane.
• Padėjusi lėlę, nueik prie lango.

• Parodyk iš eilės:

Stalą-kėdę-kampą,

Nosį-akį-ausį,

Ausį-akį-nosį.

KALBOS GARSŲ SKYRIMAS

• Garsų ilgumas. Tarkite kurį nors garsą (pvz., A). Vaikas garso tarimo ilgumą turi imituoti judesiais. Kai garsą tarsite ilgai, tegu vaikas rankas tiesia į šalis, kai trumpai – rankas suglaudžia. Arba tariant garsą ilgai, vaikas brėžia ilgą liniją, jums tariant trumpai – brėžia trumpą liniją.
• Ilgi ir trumpi žodžiai. Reikės skirtingo ilgio juostelių: ilga juostelė žymi ilgus žodžius, o trumpa juostelė – trumpus. Išgirdęs žodį, vaikas pakelia žodžio ilgumą atitinkančią juostelę  (žodžių pavyzdžiai: aš, traukinys, neš, telefonas, prieš, arbatinukas, mes).
• Aidas. Būkite keliautojas, o jūsų vaikas aidas. Keliautojas eina per kalnus, šaukia draugų vardus, trumpus žodžius: imk, stok, eime, dėmesio, atsargiai, o aidas atkartoja. Tariama ir atkartojama su įvairiomis moduliacijomis: tyliai, garsiai, tęsiamai ar trumpai.
• Tegul vaikas atlieka jūsų nurodytus veiksmus su lėlėmis vardu Simas ir Rimas.

Kepurę uždėk Simui, o skrybėlę Rimui.

Mašiną duok Rimui, o sviedinį Simui.

Paglostyk ranką Rimui ir pamojuok Simui.

• Tarkite sakinius, o išklausęs vaikas turi pasakyti, koks žodis pasikartoja.

Dieną šviečia saulė. Naktį šviečia mėnulis. Mano kambaryje šviečia lempa.

Saulius prausia veidą. Laima prausia lėlę.

• Atspėk pagal vardo pradžią, kurios lėlės man reikės – Agnės ar Ugnės? Tarkite pirmąjį lėlės vardo garsą, pagal kurį vaikas nustato, kuri lėlė reikalinga. AAA-UUU, UUU-AAA…
• Atspėk, kokį žodį noriu pasakyti? Pradėkite tarti, tęsdami žodžio pirmąjį garsą, tuo tarpu vaikas bando nuspėti, kokį žodį norite ištarti: rrrraktas, ssssaldainis, ššššiaudas.
• Šuniuko vardas Sargis. Jums reikės žaislinio šuniuko. Paprašykite vaiko padaryti taip, kad išgirdęs savo vardą, šuniukas atsistotų ant užpakalinių kojų: Margi, Sargi, Vargi, Targi, Sargi, Surgi, Sergi, Sargi, Sargi, Sergi, Sargi, Sargi, Sangi, Sardi, Sarni, Sargi, Sulgi, Sargi.
• Vaikas turi pasakyti, kada jūs tariate žodžius taisyklingai, o kada blogai: riešutas, riešutas, riečutas, riežutas, riešutas; slyva, zlyva, slyva, clyva, slyva; saldainis, dainis, siulainis, saldainis, šaldainis.
• Kuris žodis netinka? Tegul vaikas išklauso jūsų tariamus žodžius ir pasako, kuris žodis netinka: kelias, keliukas, kelelis, kelnės; vilkas, vilkelis, vilna, vilkiukas; kibiras, kibirėlis, kibiriukas, kirminas.
• Rask įsibrovėlį. Tarkite skiemenų eilę, o vaikas, išgirdęs kitokį skiemenį, suploja: Za za za za da. Zė zė mė zė. Uz uz ur uz. Ba ba pa ba. Ga ga ka ga.
• Kurie žodžiai vienodi? Vieną žodžių porą sudaro du tokie pat žodžiai, paprašykite, kad juos išgirdęs vaikas suplotų, atsistotų, pritūptų ar kitaip signalizuotų: lapas-ratas, rinko-linko, paltas-baltas, linko-linko, joja-moja.
• Tarkite skiemenis, o jūsų vaikas juos pakartoja: miau-mū, me-be, ga-ka, po-bo, ta-da, tū-dū, py-py-bum, pa-ba-po, ga-ka-go, mė-mie-mė, tuo-to-tuo, na-ta-ka, pa-pu-po, sa-se-sė, sa-za-ca, ak-op-um. Tegul paskui jus pakartoja žodžius, panašius garsine sudėtimi: gėlė-pelė, dūda-būda, ola-uola, lopas-lapas, galva-kalva, ežyz-ožys-vėžys.
• Išgirsk mane. Pavyzdžiui, mokant tarti garsą Š ir tikslinant akustinius jo požymius, svarbu, kad vaikas šį garsą išgirstų garsų eilėje: a, š, p, š, g, d, š, ū, t, š ir reaguotų į jį sutartiniu ženklu, pvz., suplotų rankomis, imituotų saulutę, pamojuotų pirštinaite, atsitūptų, imituotų pagavimo judesį, pašoktų ir suplotų, paskambintų varpeliu ar pabelstų pieštuku į stalą, į pirštinaitę įdėtų žetoną, pasistiebtų, arba atsistotų ir iškeltų abi rankas į viršų. Išmokus išgirsti Š kitų garsų eilėje, mokoma jį skirti skiemeų eilėje, pvz., as, aš, su, šu, zo, zū, cu, cū. Po to tariama žodžių eilė, o vaikas, išgirdęs nurodytą garsą, signalizuoja.
• Mokyklinio amžiaus vaikui galima lėtai deklamuoti eilėraščio posmą arba sakyti sakinį, skaityti rišlų tekstą, o jis išgirdęs reikiamą garsą, signalizuoja ar skaičiuoja, kiek tokių garsų yra sakinyje ar eilėraščio posmelyje.
• Ištaisyk žodžiuose ir sakiniuose esančias klaidas.

• Užburti žodžiai. Vaikas, kuriam uždedama fėjos skrybėlė, išgirstą neteisingą žodį „atburia“: votelis (fotelis), žirapa (žirafa), onia (vonia), teleponas (telefonas), vilmas (filmas), pabrikas (fabrikas).
• Užburti sakiniai. Pasakykite sakinį, kuriame vienas garsas pakeistas kitu. Vaikas turi nurodyti, kuris žodis negerai pasakytas ir ištaisyti. Bavasarį parskrenda paukščiai. Pamačiau raudoną palioną. Sode augo lėlės.  Pievoje ganėsi kalvė. Tievelis kalbėjosi su kaimynais. Jau snėgas laukuose ištirpo. Pieva geltonavo nuo kiaulpienių ir žolies.

Logopedinės pagalbos centras

Logopedė Simona Raibužytė