Jau gilioje senovėje buvo žinoma, kad be miego negalima fiziškai ir psichiškai pailsėti. Miegas gali būti ritmiškas, ramus, gilus ir paviršutiniškas, saldus ir komfortiškas. Paskaičius įvairių tautų liaudies kūrybą, išminčių sparnuotus posakius, poetų eiles ir knygas, pastebima, jog seniai domimasi žmogaus miegu, jo trukme, santykiu su darbingumu ir kitais su juo susijusiais reiškiniais.
Miego nauda. Miegas yra svarbus jau vien tuo, kad maždaug trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami. Miegas yra ritmiškai besikartojantis aktyvus procesas, kuris padeda organizmui atsatyti jėgas. Jo metu pakinta sąmonė ir vidaus organų veikla. Pagrindinė miego funkcija yra smegenų veiklos sureguliavimas, jos atkūrimas. Žmogus net auga miegodamas, sustiprinama atmintis, formuojasi asmenybė. Miegant, išskyrus smegenis, visi organai ilsisi ir gauna maisto, atkuriami audiniai, apie 25% lėtėja širdies ritmas, mažėja kūno temperatūra bei deguonies naudojimas.
Miego trukmė. Miego normai turi įtakos amžius, organizmo būklė ir individualios organizmo savybės. Kūdikiams iki dviejų mėnesių amžiaus per parą reikia apie šešiolikos-septyniolikos valandų miego. Keturių mėnesių kūdikiams reikia dešimties valandų nakties miego bei dviejų ilgų ir vieno trumpo dienos miego seanso. Metų kūdikiams reikia trylikos-keturiolikos valandų miego (dažniausiai tai būna vienuolikos valandų nakties miegas bei keletas ilgesnių bei trumpesnių dienos miego seansų). Vaikams nuo penkerių iki penkiolikos metų pageidautina miego trukmė yra devynios-dešimt valandų. Paaugliams reikia dešimties valandų miego. Suaugusiems pakanka vidutiniškai aštuonių valandų, bet konkrečiais atvejais miego poreikis gali svyruoti nuo šešių iki devynių-dešimties valandų.
Vaikų miego sutrikimai prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo.
Užmigimo asociaciniai sutrikimai. Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos, nors prieš tai vaikas užmigdant buvo supamas, nešiojamas, maitinamas ar net migdomas važinėjant mašina arba veikiant radijui, televizijai, pakeičiama jų lova, pradeda lankyti kitą lopšelį, dėl to vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo asociacijų ir greitai prabunda. Naktiniai prabudimai gali kartotis 2-3 kartus.
Įveikimas. Vaikas negali būti migdomas tėvų lovoje, jei po to bus perkeliamas, nes prabudęs naktį jis reikalaus pakartoti ritualą. Patariama sudaryti vaikui palankias aplinkybes, bet svarbu pamažu pripratinti prie rutininės veiksmų tvarkos, tartum atsigulimo ritualo. Vaikas labai trumpai, bet vis ilgiau paliekamas vienas lovytėje užmigti. Dažniausiai įpročiai sukuriami per kelias naktis. Esant komplikacijoms, siūlomas pakaitinis budinimas, t.y. vaikas prabudinamas truputį anksčiau nei jis yra įpratęs tam tikru nakties metu ir vėl pats pratinamas užmigti. Labiau tinka šiuos mėginimus atlikti dienos miego metu.
Nakties valgymo sutrikimai. Sutrikus mitybos refleksui, prabudinėjama 4-8 kartus per naktį ir skysčių išgeriama daugiau kaip 200 gramų, vaikas reikalauja daug maisto naktį, matyti, kad jis yra alkanas, bet jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Sutrikimai pasireiškia dauginiais prabudimais ir reikalavimais valgyti, nepavalgius – neužmiegama.
Įveikimas. Labai svarbu retinti ir mažinti maitinimus, didinti dieną valgio maistingumą, apskaičiuoti iš motinos krūties iščiulpiamo pieno maisto kiekį. Lengviau pratęsti laiką tarp maitinimų, o ne mažinti kiekį.
Miego sutrikimai dėl ,,ribų nustatymo’’ nebuvimo. Vaikas sugeba užmigti, bet pats sau trukdo. Jis užduoda daug klausimų, sugalvoja norų, stengiasi pabėgti iš lovos ar miegamojo. Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti. Kartais jie atbėga pas žiūrinčius televizorių tėvus, įkyriai lenda į jų lovą ar bent prašosi likti kambaryje. Labai greitai vaikai išmoksta aiškinti, kad vėl nori į tualetą, vonią ar negali būti savo kambaryje, nes ,,mato pabaisas’’. Šie sutrikimai prasideda, jeigu tėvai nesukuria gulimosi taisyklių: vaikai užmiega kada nori ir kur nori. Vaikas neužmigs, kol negaus ,,griežto įsakymo’’ arba užmigs tik keistoje aplinkoje – triukšmaujant, šalia televizoriaus. Šie rūpesčiai išsivysto vos tik vaikas sugeba pats išlipti iš lovytės, nes nebelieka kliūties atsikelti.
Įveikimas. Pirmiausia reikia ugdyti kasdienius ir pastovius lovos (miegojimo) įpročius. Kartais tenka vėl apstatyti lovytę kliūtimis arba užtverti išėjimą iš kambario. Jei vaikas mato, kad yra taisyklės ir jos vis stiprinamos, nedarant išimčių, jis atsipalaiduoja ir įtampa baigiasi. Kartais reikia uždaryti kambario duris (vaikas girdi šalia tėvus), norint sustiprinti susivaldymą. Vyresniems kaip trejų metų vaikams savivaldą padeda sustiprinti paliepimus pakartojant žodžiu. Tai padės, jei vaikas moka valdytis, bet tik reikia jį šiek tiek paskatinti, paliepti, priminti.
Aplinkos sukelti miego sutrikimai. Vakare užmiegant ar dieną migdymo metu miegą trikdo pokalbiai telefonu, suaugusiųjų televizoriaus žiūrėjimas, kalbėjimas tame pačiame kambaryje ar net toje pat lovoje, žaidžiantys vaikai kambaryje arba gatvėje.
Įveikimas. Labai dažnai pakanka sutvarkyti aplinką, pagerinti ramybę, užtamsinti ties vaiko lovyte, suderinti visos šeimos miegą.
Nemigos dėl maisto alergijos. Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedamas maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Kūdikiams pasireiškia tokie pakitimai kaip pilvo diegliai, traukuliai. Diagnozė pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Miegoti pradedama gana greitai, o kartais tik po mėnesio. Vengiama vartoti pieną, jo baltymų miltelius, kol ilgainiui dingsta dirglumas.
Netinkama miego higiena. Esant netinkamai miego higienai, sunkiau užmiegama, kankina ilgos ir trumpos naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Mažų vaikų miegas sutrinka daugiausia trūkstant priežiūros, bet vėliau yra svarbesni asmeniniai veiksniai. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Skirtingas gulimo laikas, snūstelėjimai (iki 3 kartų) dieną trikdo miego-budrumo ritmų formavimąsi. Mitybos nereguliavimas, valgymas tarp maitinimų ypač trikdo paros ritmą. Miegas sutrinka, jei laukiama kol atsiras nuovargis arba visai nestebint laiko.
Įveikimas. Svarbiausia yra pamažu sutvarkyti miego režimą, sukurti miego higienos taisykles.
Miego sutrikimai dėl nerimo. Vaikai, ypač mažieji, dažnai supyksta, kai reikia eiti miegoti, nes nutraukiami žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Visus vaikus ypač neramina nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija. Dar daugiau sukrečia gaisrai, apiplėšimai, šeimos narių mirtis. Mažieji sunerimsta, jei jie priversti eiti gulti vieni. Jie gerai ir greitai užmiega, jei yra kas šalia.
Įveikimas. Išsigandusius, sunerimusius vaikus turi paguosti tėvai. Nereikia versti, kad jie liktų vieni savo kambaryje. Dėl to būklė gali tik pablogėti. Atsitiktiniai nerimo laikotarpiai atsiranda, jei vaikas paguldomas per anksti ir nemiega, o pradeda fantazuoti. Iš jo pasakojimų galima suprasti apie nerimo šaltinį. Būtina paaiškinti tėvams, kaip svarbu sudaryti saugaus miego aplinką, kad jis jaustų kažką esant netoliese.
Antriniai miego sutrikimai sukelti tam tikrų ligų. Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchinė astma. Jei miego sutrikimo nesukelia pats kvėpavimo pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač mažiesiems vaikams vartojant inhaliatorius. Pirmaisiais mėnesiais vaikų miegas dažnai sutrinka dėl žarnyno-pilvo skausmų, nes atsiranda dirglumas, ilgai verkiama, ypač po pietų ir vakarais. Gydomi tik pilvo skausmai – miegas gerėja per 3 mėnesius, kol vaikas pradeda miegoti visą naktį. Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimų: skausmas, temperatūra sutrikdo miego vientisumą.
Kiti miego sutrikimai, kurie būdingi vaikams, yra dažnai paveldimi ir baigiasi subrendus nervų sistemai. Tai dažni griežimai dantimis, kalbėjimas pro miegus, šlapinimasis nakties metu ir kt.
Ritmiški judesiai. Tai pasikartojantys tipiški kaklo ir liemens judesiai, kurie prasideda užmiegant ir tęsiasi paviršinio miego metu. Gali prasidėti nuo 5 iki 11 mėn., vidutiniškai 8 mėn. amžiaus vaikams ir nutrūksta antraisiais-trečiaisiais metais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais apie 20% vaikų turi atsitiktinius, nenuolatinius ritmiškus judesius užmigimo metu, kuriuos gali sukelti kūdikio noras sumažinti nerimą užmigimo metu, ritmiško supimo būtinybė užmiegant.
Patarimas. Jei vaiko judesiai labai staigūs ir jis gali susižeisti, jo lovelė turėtų būti minkšta arba užtverta.
Somnambulizmu (lunatizmu) dažniausiai suserga penkiamečiai. Dažniausiai išnyksta sulaukus penkiolikos. Vaikas sėdasi lovoje, akys pusiau atmerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti į lauką. Vaikščiodamas gali valgyti, gerti, kalbėti, groti. Pavaikščiojęs vėl grižta į lovą. Vaikams šis sutrikimas praeina, tačiau svarbu apsaugoti vaiką nuo sužalojimo, užtverti langus.
Košmarai kankina apie 10-50% trejų-penkerių metų vaikus, kai siaubingi sapnai prabudina iš miego. Tai gali sukelti padidėjęs vaiko dirglumas ar uždarumas. Košmaras prasideda ilgu sapnu, pamažu sukeliančiu baimę. Prabudęs vaikas yra nuovokus, supranta sapnavęs.
Somnilokvija (kalbėjimas miegant) – įvairaus amžiaus vaikai miegodami kalba. Jie taria žodžius, tačiau yra nesąmoningi. Kartais jie kartoja tuos pačius žodžius, frazes, kalbasi vieni ar su tariamu pašnekovu. Šio sutrikimo gydyti nereikia.
Bruksizmas (griežimas dantimis) – tai tarsi ritmiškas kramtymo judesys, energingas dantų trynimas, girdimas sausas ir nemalonus garsas, trunkantis 4-5 sek. ir besikartojantis dešimtis kartų per naktį. Dantimis dažnai griežia vaikai ir jaunuoliai. To priežastys: netaisyklingi dantys, padidėjęs kvėpavimo takų pasipriešinimas, asmenybiniai psichologiniai veiksniai. Griežimas dantimis gali sukelia dantų ligas, periodonto pažeidimus, dantų nudilimą, žandikaulio sąnario skausmus.
Įveikimas. Padeda kaučiuko protezas virš dantų, kuris saugo dantis ir slopina garsą.
Šlapinimasis naktį. Liga pasireiškia nevalingu šlapinimusi, pasikartojančiu miego metu. Išnyksta apie 6 metus, bet kartais kankina ir suaugusiuosius. Nakties metu, kai išnyksta valinga tarpvietės raumenų įtempimo kontrolė, šlapinamasi dėl pūslės hiperaktyvacijos. Tai dažnas, greitas noras šlapintis ir nevaldomas šlapimo nutekėjimas. Ligai turi įtakos ir psichologiniai veiksniai: sunki adaptacija mokykloje, barniai su tėvais, netektys. Polinkį į nevalingą šlapinimąsi sukelia genetiniai veiksniai.
Logopedė Simona Raibužytė
Logopedinės pagalbos centras