Kaip vaikai mokosi suvokti kalbą? Mokslinių tyrimų apžvalga

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos

Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukų kalbos suvokimas labiau sensorinis, o mergaičių – abstraktesnis. Šie duomenys gali turėti didžiulę reikšmę mokant vaikus.
Kalba  – pažinimo, mąstymo ir bendravimo priemonė
Gebėjimas suprasti kalbą – labai svarbus žmogaus gyvenime. Bendraudami ir suprasdami, ką mums sako kiti žmonės, dažnai net nepagalvojame, kiek įvairių ir sudėtingų procesų vyksta mūsų smegenyse, atsakingose už šią veiklą. Kalba apibūdinama kaip ženklų sistema, atliekanti pažintinę (informacijos gavimo, perdirbimo, išlaikymo), išreiškimo (ekspresinę, norų, tikslų, jausmų), bendravimo (komunikacijos, informacijos perdavimo, dvasinio bendravimo) funkcijas. Nevisavertis kalbos suvokimas riboja bendravimą, neigiamai veikia pažintinių procesų raidą, informacijos perėmimą ir vaiko socializaciją.

Manoma, kad pasaulyje yra apie 3 000 kalbų. Bet kokia mintis kyla ir plėtojasi kartu su kalba. Kuo aiškiau įsisąmoninama mintis, tuo tiksliau ji išreiškiama žodžiais, sąvokomis, sakytine, o vyresniame amžiuje – ir rašytine kalba. Kalbą, kaip ženklų sistemą, jos struktūrą, funkcionavimą, raidą ir atskirų kalbų grupių ryšius tiria įvairių sričių mokslininkai: psichologai, lingvistai, specialieji pedagogai, logopedai.
Psichologai kalbą tyrinėja kaip pažinimo, mąstymo ir bendravimo priemonę. Bendraujant svarbu ne tik žodžiai, bet ir intonacija, mimika, gestai, neverbalinės (nežodinės) išraiškos priemonės. Keitimasis mintimis, žodžiais yra nuolatinis augančio vaiko poreikis. Bendraujant su šeimos nariais, bendraamžiais, gebėjimas kalbėti užtikrina bendrus veiksmus įvairioje veikloje ir dėl jų susitarti.
Kalbėdamas vaikas geriausiai tiksliausiai išreiškia savo poreikius, mintis ir emocijas, praneša aplinkiniams jam reikšmingą informaciją ir paskatina juos vienaip ar kitaip veikti. Kreipdamasis į šeimos narius, ugdytojus ar bendraamžius, vaikas jiems pasako naujienas, prašo, siūlo, pažada, pataria, prieštarauja, reikalauja ir pan.
Kalbos suvokimas yra kalbos vienetų, t. y. įvairių kalbos garsų analizė ir sintezė. Suprasti kalbą padeda jos leksika, t. y. žodžiai. Žodžiai yra glaudžiai susiję su sąvokomis, kurios jais išreiškiamos, tačiau panašūs savo garsine sudėtimi žodžiai gali turėti visiškai skirtingą prasmę ir nurodyti visai kitas sąvokas.
Svarbiausia žmogui yra dalykinė žodžio reikšmė, todėl žodžiai, artimi savo prasme, bet skirtingos garsinės sudėties, sukelia panašią reakciją. Kita vertus, panašios garsinės sudėties, bet skirtingos prasmės žodžiai sukelia skirtingą reakciją. Paskiro žodžio reikšmė nėra pakankamai tiksliai apibrėžta, t. y. susieta tik su vienu daiktu ar reiškiniu. Tas pats daiktas skirtingose kalbose žymimas kitokiu žodžiu. Net ir toje pačioje kalboje tas pats daiktas gali būti įvardytas keliais žodžiais.
Kalbos supratimas – tai minties elementų analizė ir sintezė, sąvokų ir sprendimų, atspindinčių tikrovės daiktų ir reiškinių santykius, suvokimas. Abu procesai – kalbos suvokimas ir supratimas – tarpusavyje glaudžiai susiję. Žodžių prasmė suprantama tik tada, kai vaikas išmoksta sieti konkrečius daiktus, jų požymius ir veiksmus su juos atitinkančiais žodžiais, t. y. išmoksta suvokti pačią kalbą. Suvokimas nesupratus minties gali būti ne visai tikslus. Klausydamas sakinių, tariamų kalba, kurios vaikas visai nemoka arba tik šiek tiek supranta, jis blogai suvokia ir garsinę žodžių išraišką.
Kalbai išmokti bei ją suprasti svarbią reikšmę turi gramatika ir jos dėsningumai. Gramatinės formos reiškia kitokias žodžių reikšmes ir sudaro tam tikras gramatinių reikšmių sistemas. Toks kalbos sistemiškumas, kurio pagrindas yra dalykinė žodžių ir jų gramatinių formų reikšmė, sudaro galimybę išmokti ir vartoti labai didelį kiekvienos kalbos žodžių kiekį.
Mergaitės ir berniukai kalbą suvokia skirtingai
Čikagos Northwesterno universiteto mokslininkai pirmieji nustatė, kad vaikams atliekant kalbėjimo užduotis, tam tikra mergaičių smegenų sritis yra aktyvesnė nei analogiška berniukų smegenų sritis. Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukų kalbos suvokimas labiau sensorinis, o mergaičių – abstraktesnis. Šie duomenys gali turėti didžiulę reikšmę mokant vaikus (Burman). Naudodami kompiuterinį magnetinį rezonansą (smegenų sričių aktyvumo matavimo metodiką), mokslininkai tyrė 9–15 metų vaikų, atliekančių tarimo ir rašymo užduotis, smegenų veiklą.
Rašymo užduotys buvo padalytos į du modulius – regimąjį ir girdimąjį. Atlikdami regimojo modulio užduotis, vaikai skaitė (matė) tam tikrus žodžius, tačiau jų negirdėjo. Girdimojo modulio užduočių žodžiai buvo girdimi, bet nematomi.
Mergaičių atliktų užduočių analizė parodė, kad jų už kalbą atsakingos smegenų sritys veikia kur kas aktyviau nei berniukų. Nesvarbu, ar mergaitės žodžius girdi, ar skaito, – informacija be didesnių nesklandumų pasiekia jų smegenų sritis, susijusias su abstrakčiu kalbiniu mąstymu.
Berniukų smegenys veikia visiškai kitaip. Jei jie žodžius girdi, aktyviausiai veikia smegenų klausos sritys, jei mato – vizualinės sritys. Matyt, dėl šių kalbinių skirtumų mergaičių kalbos raida ankstyvajame amžiuje yra spartesnė nei berniukų, o lyčių skirtumai išnyksta tik sulaukus pilnametystės. Vyrų ir moterų kalbos suvokimo skirtumai aiškinami remiantis evoliuciniu požiūriu: pirmykščių vyrų išlikimas priklausė nuo jų gebėjimo greitai atpažinti su pavojumi susijusius ženklus ar garsus.
Kalbos centrai žmogaus  galvos smegenyse 
Už kalbos suvokimą atsakingos žmogaus smegenys: nuo gebėjimo kaupti ir išlaikyti atmintyje informaciją iki informacijos apdorojimo ir suvokimo.
Kaktos sritis atsakinga už asmenybės valdymą, kalbą ir su kalba susijusius procesus.
Viršugalvio ir smilkinio skilčių sandūroje yra sensorinis (Vernikės) kalbos centras. Sklandi šio centro veikla lemia garsų atpažinimą, jų išlaikymą ir kalbos suvokimą. Šalia sensorinio centro yra muzikinių garsų ir melodijų atpažinimo centras.
Mosklininkai nagrinėja kalbos suvokimo procesus
Žukauskienė (2012) nurodo, kad vaikai pradeda suvokti kalbą prenataliniu (iki gimimo) periodu, kai vaisius girdi motinos kalbą. Todėl kūdikis daugiau dėmesio kreipia į motinos, o ne į kitos moters balsą. Kūdikiai negali atskirti skirtingų kalbos garsų. Įpusėję pirmuosius gyvenimo metus jie pradeda mokytis kalbos, kuria su jais bendrauja šeimos nariai. Kalbos garsų suvokimas ir kalbos supratimas formuojasi palengva, didėjant vaiko gebėjimui pažinti jį supančią aplinką.
Martišius (2008) teigia, kad kalbos suvokimas prasideda nuo garso tonų suvokimo. Išskiriamos dvi pagrindinės tono aukščio suvokimo teorijos: vietos ir laiko. Remiantis vietos teorija teigiama, kad dėl vidinėje ausyje vykstančio akustinio stimulo analizės, skirtingi dažnio komponentai sužadina vis kitas pagrindinės membranos plokštelės vietas; suvokimo stimulo aukštis priklauso nuo sužadinimo vietos.
Kalbos suvokimo procesus nagrinėja ir psicholingvistikos atstovai. Miller ir Neisser tyrimai grindžiami psichinių pažinimo procesų – jutimo, suvokimo, mąstymo – analize. Bet kurį pažintinį procesą, taip pat ir kalbos suvokimą, sudaro keli etapai: informacijos gavimas (priėmimas), hipotezių formulavimas ir jų išbandymas.
Hipotezės yra grįstos asmenine patirtimi, motyvacija ir veiksmais. Pažinimo schema leidžia suvokti perduodamą informaciją, atskirti žinoma nuo nežinoma. Psicholingvistika daug dėmesio skiria garso ir prasmės tyrimams – fonosemantikai. Remiantis kalbotyros tyrimų duomenimis, išskiriamos dvi tendencijos: ryšys tarp kalbos garso ir žodžio ir kalbos reikšmės. Mokslininkų nuomone, pats garsas reikšmės neturi, fonemų rinkinys skirtingose kalbose ne visada sutampa su garsine žodžio išraiška.
Kalbos suvokimas yra sudėtingas ir įvairialypis psichikos procesas. Jis vyksta taip pat, kaip ir bet kurios kitos rūšies suvokimas. Kalbos suvokimo veikloje svarbūs du skirtingi komponentai. Pirmasis iš jų – pirminis suvokimo vaizdas, o antrasis – suformuoto vaizdinio atpažinimas. Kalbos suvokimo procesą sudaro girdimasis ir regimasis suvokimas, ryšio tarp jų formavimasir nustatymas. Jis vyksta dviem lygmenimis – žodinės ekspresijos faktinis suvokimas ir supratimas.
Kalbos supratimas psichologijoje aiškinamas kaip bendros kalbos prasmės apibrėžimas, tiesiogiai suvokiamas kalbant. Tai procesas, kai pirmiausia išgirstami kalbos garsai, o paskui suvokiama tų garsų prasmė. Kadangi psicholingvistika yra dar pakankamai jauna mokslo šaka ir apima labai plačią psichologijos ir kalbotyros sritį, kalbos suvokimo analizė domina daugelį mokslininkų.
Albertas Einsteinas yra pasakęs, kad pasaulį mes visi suvokiame savaip. Todėl ir kalbą kiekvienas žmogus suvokia jam priimtinu būdu, remdamasis turima ir įgyta patirtimi.

ŠALTINIAI:

  1. Garšvienė A., Ivoškuvienė R. Logopedija. Kaunas: Šviesa, 1993.
  2. Martišius V. Kognityvinė psichologija I dalis. Suvokimas ir atmintis. Kaunas: VDU leidykla, 2008.
  3. Žukauskienė R. Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius: Margi raštai, 2012.
  4. Горелов И. Н., Седов К. Ф. Основы психолингвистики. М., 2001.

Naudingos nuorodos: