Neretai tėvai susirūpina tik prieš patleisdami vaiką į mokyklą, ar vaikas tinkamai pasirenges mokytis pirmoje klasėje.Norėdami, kad jų vaikas neatsiliktų nuo bendraamžių, intensyviai moko skaityti, skaičiuoti ar rašyti. Jei vaikui sunku susikaupti, įsiminti, jis jaučia nesėkme ir praranda norą mokytis. Continue reading „Kaip pasiruošti į mokyklą?”

Ar žinote, kad jūsų mažylis pradėjo ruoštis kalbai dar iki gimimo?
Jau 4–5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, 7-tą mėnesį įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Pastebima, kad kūdikiai nusiramina greičiau, klausydami motinos balso ar iki gimimo girdėtų lopšinių įrašus.

Continue reading „Kaip kalbinti kūdikį?”

Girdimasis suvokimas ir jo lavinimas

Girdimasis suvokimas – tai gebėjimas skirti ir atpažinti nekalbinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) bei kalbinius garsus. Šio įgūdžio lavinimas reikalingas tuo atveju, jei vaikas painioja ne tuos garsus, kuriuos gali ištarti, taip pat panašiai skambančius žodžius, neišskiria nurodyto garso iš kitų, nekreipia dėmesio į savo tarimą. Gebėjimas skirti garsus daugeliui vaikų, turinčių kalbos trūkumų, vystosi pavėluotai. Continue reading „Girdimojo suvokimo lavinimas per žaidimą”

Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukų kalbos suvokimas labiau sensorinis, o mergaičių – abstraktesnis. Šie duomenys gali turėti didžiulę reikšmę mokant vaikus.
Kalba  – pažinimo, mąstymo ir bendravimo priemonė
Gebėjimas suprasti kalbą – labai svarbus žmogaus gyvenime. Bendraudami ir suprasdami, ką mums sako kiti žmonės, dažnai net nepagalvojame, kiek įvairių ir sudėtingų procesų vyksta mūsų smegenyse, atsakingose už šią veiklą. Continue reading „Kaip vaikai mokosi suvokti kalbą? Mokslinių tyrimų apžvalga”

Straipsnyje aptariama smulkiosios motorikos lavinimo svarba ir įtaka vaiko kalbos raidai ankstyvajame amžiuje, pateikiama stimuliuojančios veiklos ir  žaidimų pavyzdžių.

Jei kaskart brisime per pievą ta pačia vagele, išminsime taką. Kažkas panašaus vyksta ir naujagimio galvutėje. Nėštumo metu kūdikio smegenyse subręsta apie 100 milijardų ląstelių. Kiekvieną kartą, kai kūdikis naudoja savo jutimus – juda, ragauja, liečia, klauso, uodžia – ląstelės jungiasi, sudarydamos neuronines jungtis, kurių tinklas lemia žmogaus veiklą. Continue reading „Smulkiosios motorikos įtaka vaiko brandumui”

1. Kokią įtaką „prisegtas“ vaikučio liežuvėlis gali turėti jo kalbai?

Pirmiausia trumpas liežuvio pasaitėlis kūdikiams trukdo tinkamai maitintis. Mažylis negali iškišti liežuvio toliau apatinės lūpos, jam bandant pakelti liežuvį, šio galiukas susidvejina tarsi gyvatėlės (dvišakis liežuvis), tai lengva pastebėti vaikui verkiant. Mažylis negali taisyklingai žįsti, neišlaiko krūties burnoje, žinda ilgai (daugiau nei 30 min.), nepasisotindamas tampa irzlus, blogai priauga svorio. Tad pasaitėlio „pakirpimas“ kūdikystės laikotarpiu būtinas tais atvejais, kai kūdikis negali čiulpti ir ryti. Continue reading „Per trumpas liežuvio pasaitėlis”

Bendravimas – kiekvienam iš mūsų įprasta, kasdienė veikla. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Tačiau susitelkę į sakomus žodžius, dauguma nenutuokiame apie kūno kalbą, o ką jau kalbėti apie jos svarbą.

Mes kalbame balsu, tačiau bendraujame visu kūnu

Verbalinė kalba vartojama informacijai perduoti, o kūno kalba išreiškia žmonių jausmus, mintis, požiūrius, tarpusavio santykius, patiriamas emocijas – pasitenkinimą, nepasitenkinimą, skausmą, simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. Continue reading „Ką liudija vaikų kūno kalba?”

Nesklandi kalba ar mikčiojimas?
Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais–penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai formuojantis vaiko kalbai.
Dažniausi mikčiojimo požymiai yra garsų, skiemenų pakartojimai, garsų tęsimas, tylos pauzės, fizinė kalbos aparato įtampa. Daugelis vaikų, mokydamiesi kalbėti, sunkiai suranda tinkamų žodžių savo mintims išreikšti, pasakoja susijaudinę, skubėdami, todėl jų kalbos sklandumas trinka. Continue reading „Šeimoje – mikčiojantis vaikas”

Per pastaruosius kelis dešimtmečius tvirtai įsigalėjo nuostata, kad mikčiojimą reikia vertinti multidimensiniu požiūriu, t. y. kad šio kalbos sutrikimo priežasčių gali būti labai daug ir jos įvairios. Sudėtinga vidinių (įgimtų) ir išorinių (aplinkos) veiksnių sąveika lemia individualią mikčiojimo dinamiką. Ankstyvame amžiuje pagalba mikčiojantiems vaikams glaudžiai susijusi su kalbinės aplinkos keitimu, šeimos konsultavimu ir lanksčiais sklandaus kalbėjimo ugdymo metodais. Continue reading „Vaikų mikčiojimo terapija: metodų apžvalga ir derinimo galimybės”

Parengė Saulius Muravskis
1965 m. IsraelGoldiamond nustatė, kad kai mikčiojantieji ausinėse girdi pavėluotus savo balsus, jie kalba lėčiau ir sklandžiau arba visai nemikčioja. Mokslinimo atradimas buvo pavadintas uždelstas girdimasis grįžtamasis ryšys (angl. DelayedAuditoryFeedback, DAF). Tai paskatino naujos  mikčiojimo terapijos (sklandaus kalbėjimo formavimo) raidą 1970 m., kuris iki šiol yra vertinamas, kaip veiksmingas suaugusiųjų ir vaikų mikčiojimo įveikimo metodas, taikant technines priemones. Continue reading „Techninės mikčiojimo įveikimo priemonės”