Nesklandi kalba ar mikčiojimas?
Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais–penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai formuojantis vaiko kalbai.
Dažniausi mikčiojimo požymiai yra garsų, skiemenų pakartojimai, garsų tęsimas, tylos pauzės, fizinė kalbos aparato įtampa. Daugelis vaikų, mokydamiesi kalbėti, sunkiai suranda tinkamų žodžių savo mintims išreikšti, pasakoja susijaudinę, skubėdami, todėl jų kalbos sklandumas trinka. Continue reading „Šeimoje – mikčiojantis vaikas”
Šeimoje – mikčiojantis vaikas
Vaikų mikčiojimo terapija: metodų apžvalga ir derinimo galimybės
Per pastaruosius kelis dešimtmečius tvirtai įsigalėjo nuostata, kad mikčiojimą reikia vertinti multidimensiniu požiūriu, t. y. kad šio kalbos sutrikimo priežasčių gali būti labai daug ir jos įvairios. Sudėtinga vidinių (įgimtų) ir išorinių (aplinkos) veiksnių sąveika lemia individualią mikčiojimo dinamiką. Ankstyvame amžiuje pagalba mikčiojantiems vaikams glaudžiai susijusi su kalbinės aplinkos keitimu, šeimos konsultavimu ir lanksčiais sklandaus kalbėjimo ugdymo metodais. Continue reading „Vaikų mikčiojimo terapija: metodų apžvalga ir derinimo galimybės”
Techninės mikčiojimo įveikimo priemonės
Parengė Saulius Muravskis
1965 m. IsraelGoldiamond nustatė, kad kai mikčiojantieji ausinėse girdi pavėluotus savo balsus, jie kalba lėčiau ir sklandžiau arba visai nemikčioja. Mokslinimo atradimas buvo pavadintas uždelstas girdimasis grįžtamasis ryšys (angl. DelayedAuditoryFeedback, DAF). Tai paskatino naujos mikčiojimo terapijos (sklandaus kalbėjimo formavimo) raidą 1970 m., kuris iki šiol yra vertinamas, kaip veiksmingas suaugusiųjų ir vaikų mikčiojimo įveikimo metodas, taikant technines priemones. Continue reading „Techninės mikčiojimo įveikimo priemonės”
“Tėvų ir vaiko interakcijos metodas mikčiojimui įveikti”
Knygoje pristatomas teorinis modelis, kuris leidžia geriau suprasti veiksnius, lemiančius mikčiojimo atsiradimą, pateikiamos mikčiojančių ikimokyklinio amžiaus vaikų įvertinimo formos, klausimynai tėvams, aptariami įvairūs logopedinės pagalbos būdai, skatinantys sklandų kalbėjimą. Continue reading „“Tėvų ir vaiko interakcijos metodas mikčiojimui įveikti””
Greitakalbystė – sudėtingas sklandaus kalbėjimo sutrikimas
Mikčiojimas ir greitakalbystė turi vienodų požymių, tačiau jų priežastys ir pasireiškimas skiriasi.
Kai kurie vaikai dažnai kalba greitai ir gana neaiškiai. Greitakalbystės (tachilalijos) problema nėra pakankamai ištirta ir aiški, todėl logopedai (specialistai, dirbantys su vaikais ar suaugusiais turinčiais, kalbėjimo, kalbos ar komunikacijos sutrikimų) gana dažnai priskiria per greitai kalbančių vaikų bendravimo sunkumus mikčiojimui, nes šių sutrikimų požymiai kartais yra panašūs ir kelia daug klausimų praktikams. Continue reading „Greitakalbystė – sudėtingas sklandaus kalbėjimo sutrikimas”
Įvairios vaikų miego problemos
Jau gilioje senovėje buvo žinoma, kad be miego negalima fiziškai ir psichiškai pailsėti. Miegas gali būti ritmiškas, ramus, gilus ir paviršutiniškas, saldus ir komfortiškas. Paskaičius įvairių tautų liaudies kūrybą, išminčių sparnuotus posakius, poetų eiles ir knygas, pastebima, jog seniai domimasi žmogaus miegu, jo trukme, santykiu su darbingumu ir kitais su juo susijusiais reiškiniais. Continue reading „Įvairios vaikų miego problemos”
Europos logopedų organizacijos CPLOL generalinė asamblėja Maltoje (2019 m)
Europos logopedų organizacijos CPLOL generalinė asamblėja 2019, Malta
Vilma Makauskienė
Š. m. gegužės 17 -18 d. Maltoje vyko Europos logopedų organizacijos CPLOLgeneralinė asamblėja. Lietuvos logopedų asociaciją atstovavo, LLA valdybos narės dr. Vilma Makauskienė ir dokt. Simona Daniutė. Pagrindiniai generalinės asamblėjos tikslai buvo tęsti CPLOL restruktūrizacijos procesą, aptarti ir patvirtinti organizacijos veiklą reglamentuojančius įstatus.
Posėdžio pradžioje aptarta CPLOL veikla 2016 -2019 m., pristatyta ir balsavimu patvirtinta finansinė ataskaita, aptartas Logopedų profesinės praktikos aprašas (The Scope of Practice of the Speech and Language Therapist / Logopedist), kurį ankstesniuose susitikimuose parengė suburta darbo grupė. Parengtas dokumentas patvirtintas balsavimu, nutarta, kad jis bus skelbiamas CPLOL svetainėje. Atnaujintas logopedo profesinės veiklos aprašas svarbus ir Lietuvos specialistams, todėl planuojama dokumentą išversti į lietuvių kalbą.
Buvo nagrinėjama CEPLIS projekto veikla. Nutarta, kad Europos logopedų organizacija 2020 m.tapspilnateise CEPLIS nare ir deleguos atstovus, kurie atstovaus CPLOL interesus. Slaptu balsavimu nuspręsta, kad sekantis CPLOL kongresas vyks Ispanijoje.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas aptarti ir viešu balsavimu patvirtinti CPLOL įstatų pakeitimus. CPLOL įstatų struktūroje išskiriama dešimt pagrindinių dalių, kurios reglamentuoja organizacijos struktūrą, tikslus, narystės, balsavimo teises, valdybos komiteto veiklą ir kt. Dokumentą galima rasti CPLOL svetainėje
https://cplol.eu/documents/official-documents/statutes-and-bylaws/173-statutes-may-2016/file.htmlAsamblėjos metu buvo peržiūrėtos, keičiamos ir balsavimu tvirtinamos visos CPLOL įstatų dalys. Svarbiausi organizacijos struktūros ir veiklos pakeitimai:
- nutarta, kad kiekvieną šalį generalinėje asamblėjoje atstovaus vienas delegatas, darbo grupės bus kviečiamos atsižvelgiant į iškilusius klausimus, kuriose dalyvaus šalių atstovai atrinkti pagal turimas kompetencijas;
- delegatų susitikimai vyks vieną kartą per metus, esant poreikiui bus organizuojami papildomi susirinkimai ir/ ar generalinės asamblėjos;
- svarstytas balsavimo teisės klausimas. Siekiant užtikrinti skirtingų šalių logopedų asociacijų interesus, buvo pateikti du siūlymai: balsų skaičius priklauso nuo asociacijos narių skaičiaus ir kiekviena šalis turi vieną balsą. Viešu balsavimu nutarta, kad kiekviena šalis turi vieną balso teisę;
- apsvarstytas mokesčio už narystę CPLOL klausimas, atsižvelgiant į skirtingų asociacijų pateiktus pasiūlymus. Nutarta, kad narystės mokestis neturi viršyti 000 eu per metus. Kitus narystės mokesčio pakeitimus nuspręsta patvirtinti sekančiuose susitikimuose;
- balsavimu patvirtintos CPLOL prezidento ir valdybos narių funkcijos bei atsakomybės. Nuspręsta, kad valdybos nariais gali tapti kitų profesijų atstovai, kai ne mažiau nei pusė narių yra logopedai. Nauja taryba, kaip ir anksčiau, bus renkama kas tris metus.
Generalinės asamblėjos metu vyko naujos CPLOL valdybos ir prezidento rinkimai. Daugumos balsų persvara nauja CPLOL išrinkta Norma Camilleri (Malta), iždinikas Giuseppe Mancini (Italija), tarybos nariai – Blazenka Brozovic(Kroatija), Jenta Sluijmers (Niderlandai), Elliana (Graikija), Fofi Constantinidou(Kipras). Audito nariais išrinkti Airijos, Kipro ir Bulgarijos atstovai. Nominacijų komiteto nariais išrinkti D. Britanijos, Belgijos ir Austrijos atstovai. Pagrindiniai naujos valdybos tikslai yra optimizuoti organizacijos veiklą, atstovauti logopedų interesus ir siekti, kad narystė CPLOL, kiekvienos šalies logopedų asociacijai, taptų dar prasmingesnė.
Susitikimas su Jūrate Kazickaite
Vieno iš Juozo ir Aleksandros Kazickų anūkų filantropijos pasirinkimo dėka 2016-aisiais metais Kauno Logopedinės Pagalbos Centro logopedė ekspertė bei psichologė Dr. Vilma Makauskienė atvyko į stažuotę JAV, dviejų savaičių trukmės mikčiojančių žmonių terapijos programą Amerikos Mikčiojimo Institute. Esant dideliam poreikiui Lietuvoje, Dr. V. Makauskienė kartu su Dr. R. Ivoškuviene 2018 m. išleido knygą „Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika”.
Dr. V. Makauskienė susitiko su Jūrate Kazickaite jos viešnagės Lietuvoje metu ir papasakojo plačiau apie knygos, išleistos su Kazickų šeimos fondo pagalba, turinį bei priežastis, paskatinusias šios knygos rašymą. Autorės nuoširdžiai dėkoja p. Jūratei Kazickaitei ir Kazickų šeimos fondui už finansinę paramą, mikčiojantiems vaikams ir suaugusiems, kurie suteikė galimybę daugiau sužinoti apie šį sudėtingą sutrikimą ir visiems padėjusiems rašyti šią knygą:
Knygoje Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika supažindinama su sklandaus kalbėjimo sutrikimų atsiradimą aiškinančiomis teorijomis, aptariami daugiadimensiniai sutrikimo struktūros modeliai, pateikiama išsami mikčiojimo ir greitakalbystės apibūdinimų apžvalga, išskiriami pagrindiniai šių sutrikimų požymiai ir diferencijavimo kriterijai. Daug dėmesio skiriama tarpdisciplininei, į šeimą orientuotai praktikos aptarti, išskiriamos svarbiausios logopedų, dirbančių su mikčiojančiais ar patologine greitakalbyste pasižyminčiais asmenimis, kompetencijos. Mikčiojimo įveikimo procesas analizuojamas atsižvelgiant į psichologinius ir socialinius šio sutrikimo aspektus, supažindinama su įvairiomis psichologinės pagalbos ir psichoterapijos kryptimis, aptariami mikčiojančiųjų konsultavimo ypatumai.
Mikčiojimas dažnai suprantamas, kaip kalbėjimo fenomenas apimantis įvairias su bendravimu susijusias sritis. Kalbant apie šį sutrikimą yra vartojama ledkalnio analogija, nes mikčiojančiojo jausmai, požiūris, bendravimo vengimas yra nematoma sutrikimo dalis. Mikčiojimo dinamika, skirtingas požiūris į jo atsiradimą skatinančias priežastis lėmė tai, kad buvo sukurta daug mikčiojimo įveikimo programų ir metodų, kuriuos taiko skirtingų sričių specialistai. Atsižvelgiant į intervencijos pobūdį ir tikslus, kiekviena mikčiojimo įveikimo kryptis apima skirtingas užsikirtimų valdymo, sklandaus kalbėjimo skatinimo, požiūrio ir jausmų keitimo strategijas. Kiekvienu atveju mikčiojimo eiga yra labai skirtinga, išryškėja individualus mikčiojančiojo požiūris ir emocinės reakcijos į sutrikimą.
Knyga Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika skiriama specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programos studentams, logopedams, dirbantiems su mikčiojančiais ir patologine greitakalbyste pasižyminčiais asmenimis, mikčiojantiesiems ir jų šeimos nariams, norintiems aktyviau įsitraukti į logopedinės pagalbos procesą. Logopedai ir sklandaus kalbėjimo sutrikimų turintys asmenys bei jų šeimos nariai ras konkrečių patarimų, kurie padės sėkmingiau bendrauti.
Stažuotė Amerikos Mikčiojimo Institute
Kazickų Šeimos Fondas finansavo Dr. Vilma Makauskienės stažuotę Amerikos Mikčiojimo Institute, kuriame vyko dviejų savaičių trukmės, mikčiojančių žmonių terapijos programa.
Prieš prasidedant programai, Amerikos mikčiojimo instituto darbuotojai surengė paramos vakarienę, kurioje dalyvavo aktorius Biusas Vilisas, Amerikos vice prezidentas ir daug kitų žymių mikčiojančių žmonių bei instituto sponsorių. Aktorius Briusas Villisas ir Amerikos vice prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad svarbu priimti mikčiojimą, nevengti bendravimo ir neleisti, kad užsikirtimai ar kalbos baimė, trukdytų siekti savo tikslų.
„Esu labai dėkinga Kazickų Šeimos Fondui, ypač Augie Kazickas, už suteiktą finansinę paramą. Amerikos Mikčiojimo Institutas gerai žinomas visame pasaulyje, nes jame dirba specialistai turintys ilgalaikę darbo su mikčiojančiais patirtį. Instituto šūkis – „kalbėk laisvai, gyenk be baimės“ atskleidžia pagrindinius veiklos tikslus – padėti mikčiojantiems žmonėms keisti požiūrį į bendravimą, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, įveikti kalbėjimo baimę. Šiuos tikslus padėjo pasiekti atviras požiūris į mikčiojimą, aktyvus dalyvavimas grupėje, bendravimas su įvairiais pašnekovais, skirtingose kalbinėse situacijose”, – teigia dr. V. Makauskienė.
Programos dalyviai, turėjo atlikti daugybę praktinių užduočių, kurios buvo susietos su sunkumais, kuriuos kasdien patiria mikčiojantys žmonės. Programos pradžioje, praktinės užduotys buvo atliekamos gatvėje, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, kuriems buvo užduodami paprasti klausimai: kiek dabar valandų, ar kur rasti skirtingus objektus (pvz., muziejus, gatvė, metro stotelė ir kt.). Dalyviai buvo skatinami analizuoti savo emocnius išgyvenimus, suprasti kaip mintys veikia elgesį. Pavyzdžiui, kai kuriems mikčiojantiems žmonėms, jei turi paskambinti dėl darbo interviu, kyla išankstinis nerimas. Tos mintys įtakoja emocinę būseną, tuomet kalbėti būna dar sunkiau ir mikčiojimas sustiprėja. Studentai nuolat susiduria su iššūkiu kalbėti prieš auditoriją. Kartais sako dėstytojui „aš nepasiruošiau“ vien tik tam, kad išvengtų viešo kalbėjimo.
„Stažuotė Amerikos Mikčiojimo institute man suteikė pasitikėjimo dirbant su mikčiojančių žmonių grupe, daug naujų žinių, idėjų, kurias galėsiu pritaikyti savo praktiniame darbe. Dalyvavimas intensyvioje programoje padėjo suprasti, kad mikčiojimo įveikimas yra logopedo ir mikčiojančio kelionė kartu, nes nuo žmogaus motyvacijos, vidinio nusiteikimo ir atvirumo priklauso bendravimo pokyčiai. Didžiuojuosi savo klientais, kurie skiria tiek daug pastangų siekdami įveikti mikčiojimą, džiaugiuosi matydama jų drąsą, didelį norą efektyviai bendrauti ir esu dėkinga jiems už pasitikėjimą”, – dalijasi mintimis V. Makauskienė.
Daugiau informacijos apie Amerikos Mikčiojimo Institutą rasite puslapyje:
http://stutteringtreatment.org/http://stutteringtreatment.org/.
29-asis Pasaulinis Logopedų ir Foniatrų Asociacijos Kongresas
Doc. dr. Vilma Makauskienė
VšĮ Logopedinės Pagalbos centras
www.logopedaslpc.lt
Lietuvos Logopedų asociacijos narė
Š.m. rugpjūčio 25 -29 d. Turino mieste (Italija) vyko29-asis Pasaulinis Logopedų ir Foniatrų Asociacijos (International Association of Logopedics and Phoniatrics, IALP) kongresas. Minėta organizacija yra viena seniausių tarptautinių asociacijų pasaulyje, kurios tikslas apjungti mokslininkus ir praktikus, besidominčius asmenų, turinčių kalbėjimo, kalbos, komunikacijos, balso, klausos, rijimo ir kt. sutrikimų ugdymo ir integracijos visuomenėje klausimais. Kitais metais IALP minės savo veiklos 90 – metį. Šią asociaciją 1924 metais Vienoje įsteigė grupė foniatrų (balso specialistų), kuriems vadovavo EmilFrocshels. Logopedų ir Foniatrų Asociacija tapo žinoma visame pasaulyje ir jos nariais tapo daugiau nei šešiasdešimties skirtingų šalių logopedų ir/ar foniatrų organizacijos, kurių nariai dalyvauja IALP rengiamuose kongresuose. Pagrindiniai Logopedų ir Foniatrų Asociacijos tikslai plėtoti specialistų – praktikų ir mokslininkų
kompetencijas, susijusias su šių kalbinių procesų fiziologija ir sutrikimais, jų įvertinimo, prognozės, reabilitacijos, logopedinės pagalbos, slaugos, socialinės integracijos klausimais:[more…]
– balso, kalbėjimo, kalbos, sklandaus kalbėjimo, komunikacijos (afazijos), neuromotorikos (dizartrija, anartrija), klausos, mokymosi (disleksija, disgrafija), tarpasmeninių ryšių (autizmas) sutrikimais, taip pat demencija, daugiakalbyste ir kt.
Profesinės logopedų ir foniatrų kompetencijos susiję su daugeliu kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, nes jie turi atpažinti ir nustatyti sutrikimo sunkumą, pobūdį, teikti pagalbą, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais, socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros ir ankstyvosios reabilitacijos tarnybų specialistais, todėl Logopedų ir Foniatrų Asociacijos (IALP) veiklą vykdo skirtingi komitetai: Alternatyvios komunikacijos (AugmentiveAlternativeCommunication), Afazijos, Klausos sutrikimų (Audiology), Vaikų kalbos (Childlanguage), Rijimo sutrikimų (Dysphagia), Foniatrų rengimo (EducationalCommitteeforPhoniatrics), Logopedų rengimo (EducationforSpeechandLanguagePathology), Sklandaus kalbėjimo (Fluency), IALP ir logopedijos mokslo istorijos, Kalbėjimo motorikos sutrikimų (MotorSpeechDisorders), Daugiakalbystės ir Balso komitetai. Kiekvienam komitetui vadovauja tam tikros srities kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų specialistai.
Dabartinė Logopedų ir Foniatrų Asociacijos (IALP) prezidentė Tanya M. Gallagher, sveikindama kongreso dalyvius nurodė, kad įvairių pasaulio šalių mokslininkai ir specialistai – praktikai būdami kartu, gali dalintis savo darbo patirtimi, aptarti naujausius mokslo atradimus, profesinės veiklos ir specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, foniatrų) rengimo aukštosiose mokyklose klausimus. T. M. Gallgher nuomone, „dalyvavimas kongrese, suteikia galimybę susitikti ir diskutuoti su kolegomis, praplėsti savo žinias bei geografines ir kultūrines ribas“. Kiekvieną kongreso dieną, buvo laikomasi numatytos dienotvarkės. Pagrindinis pranešimas buvo skaitomas nuo 8.30 iki 10.30, o vėliau, iki 19.00 val. Vykodarbassekcijose.Pagrindiniųpranešimųtemos: Neuromotoriniaikalbėjimosutrikimai (W. Ziegler, Vokietija), Kognityviniairezervai: įvertinimoirintervencijosreikšmė (Y. Stern, JAV), Dizartrija: kaipgalėtumepadėtiefektyviau? (A. Amitranoir kt., Italija), Kalbosraidossutrikimai: iššūkiaiirsprendimai, lyginamojotyrimorezultatai (S. Ellis Weismer, JAV, H. Grech, Malta) ir kt. Taip pat kongreso metu vyko seminara iįvairiomis specialiųjų poreikių asmenų ir kalbėjimo, kalbos, komunikacijos įvertinimo bei įveikimo temomis.
Dalyvaudama šiame kongrese turėjau galimybę pristatyti du pranešimus, kuriuos rengėme kartu su Šiaulių universiteto SGNS fakulteto profesore, Lietuvos logopedų asociacijos pirmininke Regina Ivoškuviene ir dr. Daiva Kairiene. Žodinis pranešimas “Dvikalbių vaikų kalbos įvertinimas Lietuvoje” ( reg. nr. FP183 bei stendinis pranešimas “Lietuvos logopedų asociacija” (reg.nr.P265) sulaukė daug klausytojų ir gerų atsiliepimų.
Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos logopedų asociacijai ir A. Stulginskio universitetui už finansinę paramą vykstant į Logopedų ir Foniatrų Asociacijos kongresą, kuris suteikė puikią galimybę įgyti daugiau praktinių ir teorinių žinių, užmegzti naujų kontaktų su įvairių pasaulio šalių mokslininkais ir praktikais.
Daugiau informacijos apie vykusį kongresą galite rasti internetiniame puslapyje http://ialp.info/29th-World-Congress-2013-pg16436.html
Daugiau informacijos apie Tarptautinę Logopedų ir Foniatrų Asociaciją galite rasti internetiniame puslapyje http://ialp.info/