Autorius: logopede

Stažuotė Amerikos Mikčiojimo Institute

Paskelbta:
Kategorija: Naujienos

Kazickų Šeimos Fondas finansavo Dr. Vilma Makauskienės stažuotę Amerikos Mikčiojimo Institute, kuriame vyko dviejų savaičių trukmės, mikčiojančių žmonių terapijos programa.
Prieš prasidedant programai, Amerikos mikčiojimo instituto darbuotojai surengė paramos vakarienę, kurioje dalyvavo aktorius Biusas Vilisas,  Amerikos vice prezidentas ir daug kitų žymių mikčiojančių žmonių bei instituto sponsorių. Aktorius Briusas Villisas ir Amerikos vice prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad svarbu priimti mikčiojimą, nevengti bendravimo ir neleisti, kad užsikirtimai ar kalbos baimė, trukdytų siekti savo tikslų.
„Esu labai dėkinga Kazickų Šeimos Fondui, ypač Augie Kazickas, už suteiktą finansinę paramą. Amerikos Mikčiojimo Institutas gerai žinomas visame pasaulyje, nes jame dirba specialistai turintys ilgalaikę darbo su mikčiojančiais patirtį. Instituto šūkis – „kalbėk laisvai, gyenk be baimės“ atskleidžia pagrindinius veiklos tikslus – padėti mikčiojantiems žmonėms keisti požiūrį į bendravimą, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, įveikti kalbėjimo baimę. Šiuos tikslus padėjo pasiekti atviras požiūris į mikčiojimą, aktyvus dalyvavimas grupėje, bendravimas su įvairiais pašnekovais, skirtingose kalbinėse situacijose”, – teigia dr.  V. Makauskienė.
Programos dalyviai, turėjo atlikti daugybę praktinių užduočių, kurios buvo susietos su sunkumais, kuriuos kasdien patiria mikčiojantys žmonės. Programos pradžioje, praktinės užduotys buvo atliekamos gatvėje, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, kuriems buvo užduodami paprasti klausimai: kiek dabar valandų, ar kur rasti skirtingus objektus (pvz., muziejus, gatvė, metro stotelė ir kt.). Dalyviai buvo skatinami analizuoti savo emocnius išgyvenimus, suprasti kaip mintys veikia elgesį. Pavyzdžiui, kai kuriems mikčiojantiems žmonėms, jei turi paskambinti dėl darbo interviu, kyla išankstinis nerimas. Tos mintys įtakoja emocinę būseną, tuomet kalbėti būna dar sunkiau ir mikčiojimas sustiprėja. Studentai nuolat susiduria su iššūkiu kalbėti prieš auditoriją. Kartais sako dėstytojui „aš nepasiruošiau“ vien tik tam, kad išvengtų viešo kalbėjimo.
„Stažuotė Amerikos Mikčiojimo institute man suteikė pasitikėjimo dirbant su mikčiojančių žmonių grupe, daug naujų žinių, idėjų, kurias galėsiu  pritaikyti savo praktiniame darbe. Dalyvavimas intensyvioje programoje padėjo suprasti, kad  mikčiojimo įveikimas yra logopedo ir mikčiojančio kelionė kartu, nes nuo žmogaus motyvacijos, vidinio nusiteikimo ir atvirumo priklauso bendravimo pokyčiai. Didžiuojuosi savo klientais, kurie skiria tiek daug pastangų siekdami įveikti mikčiojimą, džiaugiuosi matydama jų drąsą, didelį norą efektyviai bendrauti ir esu dėkinga jiems už pasitikėjimą”, – dalijasi mintimis V. Makauskienė.
Daugiau informacijos apie Amerikos Mikčiojimo Institutą rasite puslapyje:
http://stutteringtreatment.org/http://stutteringtreatment.org/.

29-asis Pasaulinis Logopedų ir Foniatrų Asociacijos Kongresas

Paskelbta:
Kategorija: Naujienos

Doc. dr. Vilma Makauskienė
VšĮ Logopedinės Pagalbos centras
www.logopedaslpc.lt
Lietuvos Logopedų asociacijos narė

Š.m. rugpjūčio 25 -29 d. Turino mieste (Italija) vyko29-asis Pasaulinis Logopedų ir Foniatrų Asociacijos (International Association of Logopedics and Phoniatrics, IALP) kongresas. Minėta organizacija yra viena seniausių tarptautinių asociacijų pasaulyje, kurios tikslas apjungti mokslininkus ir praktikus, besidominčius asmenų, turinčių kalbėjimo, kalbos, komunikacijos, balso, klausos, rijimo ir kt. sutrikimų ugdymo ir integracijos visuomenėje klausimais. Kitais metais IALP minės savo veiklos 90 – metį. Šią asociaciją 1924 metais Vienoje įsteigė grupė foniatrų (balso specialistų), kuriems vadovavo EmilFrocshels. Logopedų ir Foniatrų Asociacija tapo žinoma visame pasaulyje ir jos nariais tapo daugiau nei šešiasdešimties skirtingų šalių logopedų ir/ar foniatrų organizacijos, kurių nariai dalyvauja IALP rengiamuose kongresuose. Pagrindiniai Logopedų ir Foniatrų Asociacijos tikslai plėtoti specialistų – praktikų ir mokslininkų
kompetencijas, susijusias su šių kalbinių procesų fiziologija ir sutrikimais, jų įvertinimo, prognozės, reabilitacijos, logopedinės pagalbos, slaugos, socialinės integracijos klausimais:[more…]

– balso, kalbėjimo, kalbos, sklandaus kalbėjimo, komunikacijos (afazijos), neuromotorikos (dizartrija, anartrija), klausos, mokymosi (disleksija, disgrafija), tarpasmeninių ryšių (autizmas) sutrikimais, taip pat demencija, daugiakalbyste ir kt.  

Profesinės logopedų ir foniatrų kompetencijos susiję su daugeliu kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, nes jie turi atpažinti ir nustatyti sutrikimo sunkumą, pobūdį, teikti pagalbą, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais, socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros ir ankstyvosios reabilitacijos tarnybų specialistais, todėl Logopedų ir Foniatrų Asociacijos (IALP) veiklą vykdo skirtingi komitetai: Alternatyvios komunikacijos (AugmentiveAlternativeCommunication), Afazijos, Klausos sutrikimų (Audiology), Vaikų kalbos (Childlanguage), Rijimo sutrikimų (Dysphagia), Foniatrų rengimo (EducationalCommitteeforPhoniatrics), Logopedų rengimo  (EducationforSpeechandLanguagePathology), Sklandaus kalbėjimo (Fluency), IALP ir logopedijos mokslo istorijos, Kalbėjimo motorikos sutrikimų (MotorSpeechDisorders), Daugiakalbystės ir Balso komitetai. Kiekvienam komitetui vadovauja tam tikros srities kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų specialistai. 

Dabartinė Logopedų ir Foniatrų Asociacijos (IALP) prezidentė Tanya M. Gallagher, sveikindama kongreso dalyvius nurodė, kad įvairių pasaulio šalių mokslininkai ir specialistai – praktikai būdami kartu, gali dalintis savo darbo patirtimi, aptarti naujausius mokslo atradimus, profesinės veiklos ir specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, foniatrų) rengimo aukštosiose mokyklose klausimus. T. M. Gallgher nuomone, „dalyvavimas kongrese, suteikia galimybę susitikti ir diskutuoti su kolegomis, praplėsti savo žinias bei geografines ir kultūrines ribas“. Kiekvieną kongreso dieną, buvo laikomasi numatytos dienotvarkės. Pagrindinis pranešimas buvo skaitomas nuo 8.30 iki 10.30, o vėliau, iki 19.00 val. Vykodarbassekcijose.Pagrindiniųpranešimųtemos: Neuromotoriniaikalbėjimosutrikimai (W. Ziegler, Vokietija), Kognityviniairezervai: įvertinimoirintervencijosreikšmė (Y. Stern, JAV), Dizartrija: kaipgalėtumepadėtiefektyviau? (A. Amitranoir kt., Italija), Kalbosraidossutrikimai: iššūkiaiirsprendimai, lyginamojotyrimorezultatai (S. Ellis Weismer, JAV, H. Grech, Malta) ir kt. Taip pat kongreso metu vyko seminara iįvairiomis specialiųjų poreikių asmenų ir kalbėjimo, kalbos, komunikacijos įvertinimo bei įveikimo temomis. 

Dalyvaudama šiame kongrese turėjau galimybę pristatyti du pranešimus, kuriuos rengėme kartu su Šiaulių universiteto SGNS fakulteto profesore, Lietuvos logopedų asociacijos pirmininke Regina Ivoškuviene ir dr. Daiva Kairiene. Žodinis pranešimas “Dvikalbių vaikų kalbos įvertinimas Lietuvoje” ( reg. nr. FP183 bei stendinis pranešimas “Lietuvos logopedų asociacija” (reg.nr.P265) sulaukė daug klausytojų ir gerų atsiliepimų. 

Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos logopedų asociacijai ir A. Stulginskio universitetui už finansinę paramą vykstant į Logopedų ir Foniatrų Asociacijos kongresą, kuris suteikė puikią galimybę įgyti daugiau praktinių ir teorinių žinių, užmegzti naujų kontaktų su įvairių pasaulio šalių mokslininkais ir praktikais.

 

Daugiau informacijos apie vykusį kongresą galite rasti internetiniame puslapyje http://ialp.info/29th-World-Congress-2013-pg16436.html
Daugiau informacijos apie Tarptautinę Logopedų ir Foniatrų Asociaciją galite rasti internetiniame puslapyje http://ialp.info/

Stažuotė M. Palin pagalbos mikčiojantiems vaikams centre

Paskelbta:
Kategorija: Naujienos

Logopedė V. Makauskienė
M. Palin pagalbos mikčiojantiems vaikams centras (The Michael Palin Centre for Stammering Children) savo veiklą pradėjo 1993 m., Londone. Centro įkūrimą inicijavo logopedai L. Rustin, T. Reid ir aktorius – keliautojas M. Palin. Centro veiklą finansuoja Vaikų mikčiojimo tyrimų asociacija ir Islingtono bendruomenės sveikatos priežiūros centras. Šiuo metu centre dirba 11 logopedų ir 4 administratoriai. Logopedinės paslaugos teikiamos įvairaus amžiaus mikčiojantiems vaikams bei suaugusiems. Centre lankosi Londone bei kituose Anglijos miestuose gyvenantys asmenys, konsultuojami su mikčiojančiais vaikais dirbantys logopedai ir kiti specialistai, organizuojami įvairūs seminarai, intensyvios mikčiojimo terapijos grupės, mokomi logopedijos studentai bei suteikiama galimybė savo žinias ir darbo įgūdžius pagilinti logopedams – praktikams. Centre dirbantys specialistai atlieka mokslinius mikčiojančiųjų ir pagalbos veiksmingumo tyrimus, glaudžiai bendradarbiauja su Amerikos mikčiojimo fondu, parengė keletą įdomių leidinių: Nicholas, Kalman (2008) „Tėvų – vaiko interakcijos metodas“, DVD Botterill, Cook (2010) „Į sprendimus orientuota trumpalaikė terapija“, „Kognityvinė elgesio terapija“ ir daugelį kitų. M. Palin centro logopedės veda seminarus įvairiose pasaulio šalyse, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.
Stažuotė M. Palin centre buvo labai įdomi ir naudinga. Turėjau galimybę išsamiai susipažinti su Tėvų – vaiko interakcijos metodu, dalyvavau keturių dienų seminare bei stebėjau, kaip atliekamas vaiko įvertinimas, konsultuojami tėvai, vedamos individualios logopedinės pratybos. Dalyvavau dvi savaites trukusioje intensyvioje mikčiojančių paauglių terapijos programoje, daug sužinojau apie kognityvinės – elgesio terapijos taikymo galimybes dirbant su mikčiojančiais. Esu dėkinga Alison Nicholas ir Elaine Kelman už leidimą versti ir publikuoti lietuvių kalba ikimokyklinio amžiaus mikčiojančių vaikų įvertinimo ir tėvų konsultavimo medžiagą, taip pat Švietimo ir mainų paramos fondui už finansinę paramą.
Daugiau informacijos apie M. Palin centrą galite rasti puslapyje www.stammeringcentre.org

Įspūdžiai iš 10-tojo Pasaulinio mikčiojančiųjų kongreso

Kategorija: Naujienos

Informaciją parengė Mikčiojimo Problemų klubo prezidentas Juozas Petrulis

Kongresas, kuris organizuojamas Nyderlandų mikčiojančiųjų asociacijos “Demosthenes” Tarptautinei mikčiojančiųjų asociacijai (ISA), bus rengiamas 2013 m. birželio 10-13 dienomis Lunteren mieste, Nyderlanduose.[more…]

Kongreso tikslas yra suteikti žodį žmonėms, susijusiems su mikčiojimu – mikčiojantiesiems ar mikčiojimo gydymo specialistams. Tai puiki proga pasidalinti patirtimi, nuomonėmis ir naujovėmis. Šiam tikslui bus organizuojama daug prezentacijų ir seminarų, kuriuos ves mikčiojančiųjų bendruomenėje gerai žinomi žmonės.

Kiekvieną kongreso dieną pagrindinėje salėje įžangine kalba bus pradėta rytinė ir vakarinė programa, kuri vėliau bus tęsiama mažesnėse grupelėse atskiruose kabinetuose. Pagrindinių <a href=”http://www.demosthenes.nl/wc2013/index.php/the-congress/keynote-speakers”>vedančiųjų pavardės</a> jau yra paskelbtos. Norint pateikti prašymą dėl kitų prezentacijų ar seminarų prašome užpildyti <a href=”http://www.demosthenes.nl/wc2013/index.php/news/218-submit-abstracts”>formą</a> iki 2013 sausio 1d.

<a href=”http://www.stuttering2013.com/”>Šiame puslapyje</a> yra daug naudingos informacijos. Čia rasite ne vien smulkų kongreso renginių aprašymą, atvykimo ir apgyvendinimo galimybes, bet ir pasiūlymus, ką būtų galima nuveikti Nyderlanduose per kelias dienas prieš ar po kongreso. Taip pat, rasite vedančiųjų prisistatymą ir atsakymus į dažnai užduodamus klausimus.

Kongreso pradžia birželio 10d. pirmadienį. Antradienio popietę planuojamas pobūvis. Trečiadienį, birželio 12 d. – iškilmingi pietūs. Konkreso pabaiga ketvirtadienio popietę, birželio 13d.

Prieš kongresą, birželio 9 d. sekmadienį, bus organizuojamas visuotinis ISA susirinkimas, kuriame kviečiami dalyvauti visi ISA nariai ir visų mikčiojimo asociacijų nariai. Balsavimo teisę turės tik asociacijų įgaliotieji asmenys.

Kongreso oficiali kalba yra anglų kalba. Dauguma informacijos puslapyje taip pat yra anglų kalba. Prašome susisiekti jei kyla neaiškumų. Taip pat kviečiame pasidalinti savo viltimis ar siekiais užpildant <a href=”http://www.demosthenes.nl/wc2013/index.php/the-congress/questionnaire”>klausimyną</a>.

Mes tikimės, kad turėsite malonumą naršydami <a href=”http://www.stuttering2013.com/”>šį puslapį</a>. Ir laukiame susitikimo kongrese!

Nuoširdūs linkėjimai,

MaartjeBorghuis
RichardBourgondien
PatrickWetzels

10-tojo Pasaulinio mikčiojančiųjų kongreso organizatoriai

Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika

Paskelbta:
Kategorija: Naujienos

 

Vadovėlyje “Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika” išsamiai nagrinėjamas mikčiojimo fenomenas. Skaitytojai turės galimybę susipažinti su mikčiojimo kilmę aiškinančiomis teorijomis, mikčiojimo požymiais, jo pobūdį ir intensyvumą lemiančiais veiksniais. Specialistai ras daug praktinės informacijos apie mikčiojimo įvertinimo ir įveikimo būdus, pagalbos strategijas skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams, mokiniams ir suaugusiems.

Knygoje pateikiama daug informacijos mikčiojančių vaikų tėvams, pedagogams, psichologams ir mikčiojantiems asmenims.

 

 

Norintys įsigyti šią knygą gali kreiptis adresu

Svanorių 284 – 221, Kaunas Logopedinės pagalbos centras

arba užsisakyti el. paštu [email protected]

Knygos kaina 30 eu. (plius siuntimo išlaidos)

Pagarbiai, dr. V. Makauskienė

VšĮ Logopedinės pagalbos centras

Informacija apie mikčiojimą

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos

Kai kurie žmonės mano, kad mikčiojimas yra nesudėtinga problema, kurią gali padėti išspręsti paprasti patarimai, tačiau daugeliui suaugusių žmonių tai yra nulatinis, visa gyvenimą trunkantis sutrikimas. Žemiau pateikiami patarimai, kurie gali padėti mikčiojantiems.

Logopedo profesijos diena. Kada logopedas gali padėti?

Paskelbta:
Kategorija: Naujienos

Kovo 6 d. Europoje yra minima logopedo profesijos diena. Europos logopedų asociacija (CPLOL), vienijanti daugelio šalių specialistų organizacijas, 2004 metais priėmė nutarimą minėti logopedo profesijos dieną. Pagrindinis logopedo dienos tikslas yra suteikti visuomenei daugiau žinių apie įvairius kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimus, jų įveikimo galimybes bei padėtų laiku atpažinti kalbėjimo ir kalbos problemas.
Lietuvos logopedų asociacija nuo 2010 metų tapo Europos logopedų organizacijos nare. Dalyvavimas daugelį Europos šalių vienijančioje organizacijoje suteikia galimybę dalintis informacija, įgyti naujų žinių ir užtikrinti aukštesnę paslaugų asmenims turintiems kalbos ir kalbėjimo sutrikimų kokybę.
Kiekvienais metais yra skelbiama tema, kuriai skiriamas didžiausias specialistų dėmesys, organizuojamos konferencijos ir seminarai. Šių metų tema yra rijimo sutrikimai. Temą lydi šūkis: „Valgyk ir gerk saugiai: mėgaukis gyvenimu!“. Maitinimosi, gėrimo ir rijimo sunkumus, kuriuos logopedai įvardija disfagijos sąvoka, gali patirti įvairaus amžiaus asmenys. Maitinimosi ir rijimo sunkumai gali pasireikšti dėl įvairių raidos sutrikimų, judėjimo negalių, smegenų traumos, insulto, demencijos ar onkologinių ligų. Disfagija gali nulemti netinkamą mitybą, dehidrataciją, kvėpavimo takų infekcijas bei sutrikdyti asmens psichloginę savijautą. Pasireiškus tokiems sunkumams, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos į specialistus – logopedą, gydytoją ar dietologą. Logopedams ir kitiems specialistams, besidomintiems rijimo sutrikimų tema, Lietuvos logopedų asociacija spalio mėnesį planuoja organizuoti tarptautinį seminarą. Tikimasi, kad ypatingas dėmesys Lietuvoje ir Europoje skiriamas disfagijos temai, sudarys prielaidas šalies logopedams plėtoti profesines kompetencijas šioje srityje.
Dažnai manoma, kad logopedas yra specialistas dirbantis su netaisyklingai kalbančiais vaikais, tačiau priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio, logopedai gali padėti įveikti ar sušvelninti kalbos sutrikimus tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek sulaukus senyvo amžiaus. Ikimokykliniame amžiuje dažniausia problema yra vėluojanti kalbos raida ir netaisyklingas garsų tarimas. Neretai tėveliai linkę laukti, kol vaikas „išaugs“ ir pradės aiškiai kalbėti. Kai kuriais atvejais, vaiko kalba formuojasi „šuoliais“ ir iki 2–2,5 m. mažai žodžių tariantis vaikas pradeda kalbėti sakiniais, tačiau taip nutinka ne visada ir todėl rekomenduojama, kad vaiko kalbos suvokimą ir žodyną įvertintų specialistas, atsižvelgdamas į galimus sutrikimo rizikos veiksnius.
Mokykliniame amžiuje, ypač tais atvejais, kai vaiko kalbos raida vyko pavėluotai, susiduriama su skaitymo ir rašymo sunkumais. Vaikams sunku skirti panašiai skambančius garsus (pvz., i-y, u-ū, e-ė ir pan.), rašydami diktuojamus žodžius jie sukeičia vietomis raides, jas praleidžia, sunkiai įsisavina ir taiko gramatikos taisykles. Taip pat pasireiškia lėtas skaitymo tempas, teksto suvokimo sunkumai. Vyresniame amžiuje, patyrus insultą ar galvos smegenų traumą, gali būti prarandamas gebėjimas suvokti aplinkinių kalbą ar taisyklingai tarti žodžius.
Kita kalbėjimo problema, kuri būdinga 5% vaikų ir 1% suaugusiųjų yra mikčiojimas, dažnai sukeliantis didelį emocinį diskomfortą, sunkesniais atvejais – kalbėjimo baimę ir bendravimo vengimą. Logopedo paslaugos yra teikiamos sveikatos priežiūros irikimokyklinėse įstaigose, mokyklose bei privačiuose logopediniuose kabinetuose.
Minint logopedo profesijos dieną yra siekiama atkreipti visuomenės, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių asmenų, jų šeimos narių ir specialistų (šeimos gydytojų, pedagogų) dėmesį į aktualias problemas ir siekti kvalifikuotos pagalbos bei formuoti prevencijos strategijas. Profesinės dienos proga Lietuvos logopedų asociacija, bendradarbiaujant su Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetu, šių metų kovo 3 d. Šiauliuose organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Logopedų / logoterapeutų profesinės veiklos aktualijos“, kurioje siekiama sutelkti švietimo ir sveikatos priežiūros institucijose dirbančius logopedus ir logoterapeutus, skatinant juos pasidalyti praktikos aktualijomis, sėkminga patirtimi ir iššūkiais, profesiniais interesais. Šiame renginyje vyks pirmieji Metų logopedo apdovanojimai.
Dr. Vilma Makauskienė, Logopedinės pagalbos centras
Dr. Daiva Kairienė, Lietuvos logpedų asociacija
http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/naujienos/bendros-naujienos/logopedo-profesijos-diena-kada-logopedas-gali-padeti/23544

Vaikų autizmas: atpažinimas ir pagalbos metodai

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos

Autizmo priežastys ir diagnostika
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą – verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas). Aspergerio sindromu sergantiems vaikams būdingi sunkumai užmezgant socialinius ryšius, stereotipinis, savitas elgesys, tačiau kalbos ir pažintinių funkcijų raidos sutrikimai gali nepasireikšti ar priešingai, aplenkti to paties amžiaus vaikų gebėjimus.
Autizmo paplitimas. Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto keoficientą (IQ). Tikimybė sulaukti vaiko, sergančio autizmu, šeimoje, kur jau yra šią ligą turintis vaikas, yra 3-5%.
Autizmo priežastys. Išskiriamos biologinės, organinės – neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės – neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija – amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis. Kai šios medžiagos vaiko smegenys pagamina pernelyg daug, vaikas veikdamas ir judėdamas nesugeba jo kiekio normalizuoti, todėl atsiranda nuolatiniai judesiai, socialinio intereso stoka bei kiti sutrikimai.
Autizmo atpažinimas. Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau – Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Ankstyvoji autizmo diagnostika nepaprastai svarbi tolesnei vaiko raidai.
Pakankamai anksti nustačius, kad vaikas serga autizmu, galima:

  • laiku informuoti šeimą ir padėti tėvams geriau suprasti savo vaiką, jo poreikius, suteikti reikiamą psichologinę ir kitą pagalbą;
  • atpažinti genetines ligas, pradėti gydyti gretutines patologines būkles;
  • pradėti vaiko ir šeimos poreikius atitinkančią abilitacijos programą.

Autizmas diagnozuojamas, kai nustatomi sutrikimai trijose pagrindinėse simptomų grupėse:

  • Kokybinis socialinės tarpusavio sąveikos sutrikimas (vaikas nesuvokia kito asmens jausmų);
  • Kokybinis žodinio ir nežodinio bendravimo bei vaizduotės sutrikimas (pvz., bendraudamas nesinaudoja žodžiais, garsais, kūno judesiais ar veido išraiška);
  • Ribotas, pasikartojantis ir stereotipinis elgesys, interesai, veikla.

Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 – 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą (pateikiamas priede) sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Šiuo metu diagnozuojant autizmą remiamasi PSO parengtame tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK-10) kriterijais:
A. Nenormali arba sutrikusi raida išryškėja iki 3 metų mažoausiai vienoje iš šių sričių:

  1. Kalbos supratimo ir ekspresyviosios kalbos vartojimo socialinio bendravimo metu stoka.
  2. Selektyviųjų socialinių prisirišimų arba abipusės socialinės sąveikos formavimosi trūkumai.
  3. Funkcinio arba simbolinio (vaizduotės) žaidimo nesusiformavimas.

B. Mažiausiai 6 požymiai iš pateiktų 1, 2, 3 kategorijų, įskaitant bent po du punktus iš pirmos kriterijų grupės ir po vieną iš 2 ir 3.
1. Kokybiniai socialinės sąveikos sutrikimai, pasireiškiantys bent dviejose iš šių sričių

  1. nesugebėjimas palaikyti akių kontaktą, prie socialinės sąveikos priderinti veido išraišką, kūno padėtį gestus;
  2. nesugebėjimas bendrauti su bendraamžiais (atitinkamai pagal funkcinį amžių ir kai tam yra pakankamai galimybių), įskaitant abipusį dalijąsi interesais, veikla bei emocijomis;
  3. nepakankamas socialinis ir emocinis bendravimas, pasireiškiantis silpnu ar sutrikusiu atsaku (reakcija) į kito žmogaus emocijas, nesugebėjimas pritaikyti savo elgesį prie socialinės aplinkos, prasta socialinio elgesio, komunikavimo ir emocijų integracija;
  4. spontaniško siekimo dalytis su kitais žmonėmis interesais, siekiais, malonumais stoka (pvz., daiktų, kurie yra įdomūs individui, rodymo, atnešimo, pateikimo kitiems stoka).

2. Kokybiniai verbalinio ir neverbalinio bendravimo sutrikimai, pasireiškiantys bent vienoje iš šių sričių:

  1. sulėtėjusi kalbos raida arba visiškas jos nebuvimas, kurios nesistengiama kompensuoti alternatyviais bendravimo būdais (pvz., gestais, mimika);
  2. sutrikęs gebėjimas pradėti ir palaikyti pokalbį (bet kuriuo esamu kalbos lygiu arba jei kalbos raida yra normali) atsiliepiant į kito asmens bendravimą;
  3. stereotipinis, pasikartojantis kalbos vartojimas arba idiosinkrazinis (supainiotas) žodžių ar frazių vartojimas;
  4. gebėjimų stoka žaisti įvairius spontaniškus vaidybinius ar socialinio pamėgdžiojimo žaidimus

3. Pasikartojantis, stereotipinis elgesys, interesai ir veikla, pasireiškiantys bent vienoje iš šių sričių:

  1. vienas arba keletas stereotipinio bei riboto pobūdžio intensyvūs interesai, neįprasto turinio ar jiems skiriamo dėmesio koncentravimu, vienas ar daugiau interesų neįprastų savo intensyvumu ir ribotumu, o ne turinio ar jiems skiriamo dėmesio koncentravimu;
  2. akivaizdžiai kompuslyvus (neįveikiams noras ką nors veikti) polinkis laikytis specifinių, nefunkcionalių veiksmų ar ritualų
  3. stereotipiški ir pasikartojantys judesiai (pvz., rankų, pirštų sukiojimas, plasnojimas, viso kūno judesiai)
  4. specifinis domėjimas daiktų dalimis ar nefunkcionaliais žaidimo priemonių elementais (tokiais kaip kvapas, pojūtis palietus paviršiš, sukeliamas garsas ar vibracija).

C. Sutrikimas pagal klinikinį vaizdą negali būti priskirtas kitiems įvairiapusiams raidos sutrikimams (Rett sidromo).
Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Didelę reikšmę atpažįstant autizmą turi intelekto tyrimai: WISC testas (6 metų vaikams ir vyresniems, kai IQ viršija 50), tarptautinė Leiterio skalė, Vinelando socialinės brandos skalė, Griffiths raidos skalė ir kt.
Pagalbos autizmu sergantiems vaikams metodai
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Sąlyginai juos galima suskirstyti į kelias kategorijas: biocheminiai (medikamentiniai), neurosensoriniai (audio ir sensorinės integracijos terapijos), psichodinaminiai (psichoterapinė pagalba tėvams), vaiko elgesio korekcijos metodai.

Medikamentinis gydymas. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti. Dunn-Geier ir kt. (2000) pateikia duomenis apie vitamino B15, specialių dietų, vaistų vartojimą autizmui ar jo simptomams gydyti, tačiau jų veiksmingumas yra nepakankamai įrodytas moksliniais tyrimais.

Psichologinės ir pedagoginės priemonės. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai. Elgesio, bendravimo įgūdžiai formuojami ir namuose, todėl sudarant individualias autizmu sergančių vaikų ugdymo programas ypač skatinamas tėvų ir kitų šeimos narių dalyvavimas ir bendradarbiavimas su specialistais.

Literatūra:

  1. Dunn-Geier, J., Auerspreg, E ir kt. (2000). Effect of secretin on children with autism: a randomized controlled Arial. Developmental Medicine and Child Neurology, 42, p.796-802.
  2. Gillberg, C., Coleman, M. (1992). The biology of the autistic syndromes. 2nd edition. NY.
  3. Happe, F. (1994). Autism: an introduction of psychological theory. London.
  4. Prasauskienė, A. (2003). Vaikų raidos sutrikimai. Kaunas.
  5. Simpson, R., Zionts P. (1992). Autism. USA.
  6. Sherratt, D. (2005). How to support and trach children on the autism spectrum. LDA, East Road, Cambridge.
  7. Wirth (1994). Sprachstorungen, Sprechstorungen, Stimmstorungen. Koln.

1 Priedas

A dalis. Klausimai tėvams

 

1. Ar Jūsų vaikas mėgsta būti supamas, „šokdinamas“ ant kelių? Taip/Ne
2. Ar Jūsų vaikas domisi kitais vaikais? Taip/Ne
3. Ar Jūsų vaikas mėgsta ropštis ant įvairių daiktų, pvz., laiptų? Taip/Ne
4. Ar Jūsų vaikui patinka žaisti „ku-kū“ (uždengia veidą rankomis ir atidengęs sako: ku-kū), slėpynes? Taip/Ne
5. Ar Jūsų vaikas kada nors įsivaizduoja, pvz., žaisliniais indais „verda“ arbatą, „gamina“ valgį ar žaidžia kitus įsivaizduojamus žaidimus? Taip/Ne
6. Ar Jūsų vaikas savo rodomuoju pirštu parodo tai, ko norėtų? Taip/Ne
7. Ar Jūsų vaikas savo rodomuoju pirštu parodo tai, kas jam įdomu? Taip/Ne
8. Ar Jūsų vaikas gali tinkamai žaisti su nedideliais žaislais (mašinėlėmis, kaladėlėmis), o ne tik juos žarstyti ar mėtyti? Taip/Ne
9. Ar Jūsų vaikas atneša Jums daiktus, kad juos Jums parodytų? Taip/Ne

B dalis. Gydytojo stebėjimas

1. Ar apsilankymo metu vaikas užmezgė su Jumis akių kontaktą? Taip/Ne
2. „Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą). Ar vaikas pažiūrėjo į tai, ką Jūs rodėte? Taip/Ne
3. „Pagauk“ vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“. Ar vaikas bando „įpilti“ arbatos, „gerti“ iš puoduko ar pan.? Taip/Ne
4. Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“. Ar vaikas rodo savo rodomuoju pirštu į lempą? Taip/Ne
5. Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą? Jei taip, iš kelių?(kaladėlių skaičius ….) Taip/Ne

Empowering Children with Non-typical Speech and Language Development

Paskelbta:
Kategorija: Naujienos

Netipinė vaikų kalbos raida: kuo galime padėti?

International conference

 
Vytautas Magnus University
Kaunas, Lithuania
 
 
14 – 15 September 2012
Organizers
Vytautas Magnus University
Faculty of Humanities
Chair of the Conference
Dabašinskienė Ineta, Vytautas Magnus University
Scientific Advisory Board 
Argus Reili, Tallinn University
Balciuniene Ingrida, Vytautas Magnus University
Fiordelli Maddalena, Institute for Health and Communication, University of Lugano
Gagarina Natalia, Centre for General Linguistics (ZAS), Berlin
Grech Helen, University of Malta
Kornev Alexandr N., St. Petersburg State Pediatric Medical Academy
Ruzaite Jurate, Vytautas Magnus University
Organizing Committee
Chair –Tamošiunaite Aurelija, Vytautas Magnus University
Kalninytė Agnė, Vytautas Magnus University
Krivickaitė Eglė, Vytautas Magnus University
Lagunaitė Agnė, Vytautas Magnus University
Pilypaitytė Jurgita, Vytautas Magnus University
Organizers of the Conference
Vytautas Magnus University
Faculty of Humanities
K. Donelaicio str. 52
LT44240 Kaunas, Lithuania
www.vdu.lt 
[email protected]
Sponsors Sponsors
Vytautas Magnus University
EC LLP/ Comenius (035518LLP8182009818Lt8Comenius8CMP)
Research Council of Lithuania
Programme
Conference venue VMU Small Hall (S. Daukanto str. 28, Floor 2)
Simultaneous interpretation (from English into Lithuanian and from Lithuanian into English) will be provided for all the conference presentations.

Programme Programme
Conference venue VMU Small Hall (S. Daukanto str. 28, Floor 2)
Simultaneous interpretation (from English into Lithuanian and from Lithuanian into English) will be provided for all the conference presentations.

28 –asis Tarptautinės logopedų ir foniatrų asociacijos (IALP) kongresas

Kategorija: Naujienos

28 –asis Tarptautinės logopedų ir foniatrų asociacijos (IALP) kongresas
Komunikacijos mokslas, menas ir kultūra
Logopedė Vilma Makauskienė 2010 m. rugpjūčio 22-26 dienomis dalyvavo 28 –ąjame Pasauliniame Tarptautinės logopedų ir foniatrų asociacijos (IALP) kongrese, Atėnuose. Logopedė
V. Makauskienė minėtame kongrese atstovavo Lietuvos logopedų asociaciją, dalyvavo generalinėje asamblėjoje, balsavo renkant naują IALP tarybą bei tvirtinant veiklos strategijas, parengė ir pristatė du pranešimus. V. Makauskienė savo pranešimuose pristatė Lietuvos logopedų asociacijos veiklą bei Šiaulių universitete atliktą tyrimą apie logopedinės pagalbos strategijas vaikams turintiems sklandaus kalbėjimo sutrikimų (bendraautoriai doc. R. Ivoškuvienė, dr. D. Gerulaitis, D. Kairienė).
Tarptautinė logopedų ir foniatrų asociacija (IALP) savo veiklą pradėjo 1924 m. Siekdamas suvienyti mokslininkus ir specialistus – praktikus besidominčius kalbos, balso, klausos, rijimo sutrikimais ją įkūrė Dr. E. Froeshels, Austrijoje. Šiuo metu IALP veikloje dalyvauja daugiau nei 55 pasaulio šalių logopedai, foniatrai, spec. pedagogai, mokslininkai ir universitetų dėstytojai. IALP organizuoja mokslinius kongresus kas trejus metus. Džiaugiuosi, kad Lietuvos logopedų asociacija (LAL) tapo Tarptautinės logopedų ir foniatrų asociacijos nare ir kviečiu visus Lietuvos logopedus aktyviau dalyvauti šios organizacijos veikloje bei organizuojamuose renginiuose.
Rugpjūčio 22 d. vyko iškilmingas kongreso atidarymas, kurio metu buvo pristatyta IALP taryba, veiklos vizija ir strategijos. Pirmąją kongreso dieną vyko plenarinis pranešimas bei paskaitos 9 sekcijose, analizuojant skirtingų kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų etiologiją, įveikimo galimybes, spec. pedagogų – logopedų rengimo programas bei įvairius vaikų ir mokinių turinčių specialiųjų poreikių inkliuzinio ugdymo aspektus. Plačiau su kongreso pranešimų temomis galima susipažinti IALP puslapyje www.ialpathens2010.gr Sekantis IALP kongresas vyks 2013 m. Italijoje, Tourine mieste.
Dalyvavimas Tarptautinės logopedų ir foniatrų asociacijos kongrese svarbus Lietuvos specialiojo ugdymo specialistams – praktikams, mokslininkams, Šiaulių universiteto dėstytojams bei tyrėjams. V. Makauskienė kongreso metu turėjo galimybę susipažinti su Amerikos kalbėjimo ir klausos asociacijos (ASHA), įvairių pasaulio šalių universitetų atstovais, dėstytojais, aptarti bendradarbiavimo galimybes, keistis teorinėmis žiniomis bei praktinio darbo patirtimi. Numatyta parengti keletą mokslinių publikacijų užsienio žurnalams, taip pat įvairių pasaulio šalių mokslininkai pakviesti publikuoti savo tyrimų rezultatus Lietuvos „Specialiojo ugdymo“ žurnale. Planuojama įgytas žinias perteikti Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto studentams, Lietuvos logopedų asociacijos nariams ir kitiems specialistams seminarų metu, parengti keletą naujų programų, įvairių Lietuvos miestų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo centruose.
Nuoširdžiai dėkoju už finansinę paramą Lietuvos logopedų asociacijai, Lietuvos mokslo tarybai bei visiems prisidėjusiems rengiant pranešimus.
Iškilmingas 28-ojo IALP kongreso atidarymas

V. Makauskienė su IALP prezidente M. Belhou

Lietuvos logopedų asociacijos pristatymas

IALP kongreso dalyviai

Išvyka į Atėnų akropolį

Kartu su Amerikos kalbėjimo ir klausos asociacijos (ASHA) atstovais