Autorius: logopede

Per trumpas liežuvio pasaitėlis

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos
  1. Kokią įtaką „prisegtas“ vaikučio liežuvėlis gali turėti jo kalbai?

Pirmiausia trumpas liežuvio pasaitėlis kūdikiams trukdo tinkamai maitintis. Mažylis negali iškišti liežuvio toliau apatinės lūpos, jam bandant pakelti liežuvį, šio galiukas susidvejina tarsi gyvatėlės (dvišakis liežuvis), tai lengva pastebėti vaikui verkiant. Mažylis negali taisyklingai žįsti, neišlaiko krūties burnoje, žinda ilgai (daugiau nei 30 min.), nepasisotindamas tampa irzlus, blogai priauga svorio. Tad pasaitėlio „pakirpimas“ kūdikystės laikotarpiu būtinas tais atvejais, kai kūdikis negali čiulpti ir ryti. Continue reading „Per trumpas liežuvio pasaitėlis”

Ką liudija vaikų kūno kalba?

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos

Bendravimas – kiekvienam iš mūsų įprasta, kasdienė veikla. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Tačiau susitelkę į sakomus žodžius, dauguma nenutuokiame apie kūno kalbą, o ką jau kalbėti apie jos svarbą.

Mes kalbame balsu, tačiau bendraujame visu kūnu

Verbalinė kalba vartojama informacijai perduoti, o kūno kalba išreiškia žmonių jausmus, mintis, požiūrius, tarpusavio santykius, patiriamas emocijas – pasitenkinimą, nepasitenkinimą, skausmą, simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. Continue reading „Ką liudija vaikų kūno kalba?”

Šeimoje – mikčiojantis vaikas

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos

Nesklandi kalba ar mikčiojimas?
Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais–penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai formuojantis vaiko kalbai.
Dažniausi mikčiojimo požymiai yra garsų, skiemenų pakartojimai, garsų tęsimas, tylos pauzės, fizinė kalbos aparato įtampa. Daugelis vaikų, mokydamiesi kalbėti, sunkiai suranda tinkamų žodžių savo mintims išreikšti, pasakoja susijaudinę, skubėdami, todėl jų kalbos sklandumas trinka. Continue reading „Šeimoje – mikčiojantis vaikas”

Vaikų mikčiojimo terapija: metodų apžvalga ir derinimo galimybės

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos

Per pastaruosius kelis dešimtmečius tvirtai įsigalėjo nuostata, kad mikčiojimą reikia vertinti multidimensiniu požiūriu, t. y. kad šio kalbos sutrikimo priežasčių gali būti labai daug ir jos įvairios. Sudėtinga vidinių (įgimtų) ir išorinių (aplinkos) veiksnių sąveika lemia individualią mikčiojimo dinamiką. Ankstyvame amžiuje pagalba mikčiojantiems vaikams glaudžiai susijusi su kalbinės aplinkos keitimu, šeimos konsultavimu ir lanksčiais sklandaus kalbėjimo ugdymo metodais. Continue reading „Vaikų mikčiojimo terapija: metodų apžvalga ir derinimo galimybės”

Techninės mikčiojimo įveikimo priemonės

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos

Parengė Saulius Muravskis
1965 m. IsraelGoldiamond nustatė, kad kai mikčiojantieji ausinėse girdi pavėluotus savo balsus, jie kalba lėčiau ir sklandžiau arba visai nemikčioja. Mokslinimo atradimas buvo pavadintas uždelstas girdimasis grįžtamasis ryšys (angl. DelayedAuditoryFeedback, DAF). Tai paskatino naujos  mikčiojimo terapijos (sklandaus kalbėjimo formavimo) raidą 1970 m., kuris iki šiol yra vertinamas, kaip veiksmingas suaugusiųjų ir vaikų mikčiojimo įveikimo metodas, taikant technines priemones. Continue reading „Techninės mikčiojimo įveikimo priemonės”

“Tėvų ir vaiko interakcijos metodas mikčiojimui įveikti”

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos

Knygoje pristatomas teorinis modelis, kuris leidžia geriau suprasti veiksnius, lemiančius mikčiojimo atsiradimą, pateikiamos mikčiojančių ikimokyklinio amžiaus vaikų įvertinimo formos, klausimynai tėvams, aptariami įvairūs logopedinės pagalbos būdai, skatinantys sklandų kalbėjimą. Continue reading „“Tėvų ir vaiko interakcijos metodas mikčiojimui įveikti””

Greitakalbystė – sudėtingas sklandaus kalbėjimo sutrikimas

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos

 Mikčiojimas ir greitakalbystė turi vienodų požymių, tačiau jų priežastys ir pasireiškimas skiriasi.
Kai kurie vaikai dažnai kalba greitai ir gana neaiškiai. Greitakalbystės (tachilalijos) problema nėra pakankamai ištirta ir aiški, todėl logopedai (specialistai, dirbantys su vaikais ar suaugusiais turinčiais, kalbėjimo, kalbos ar komunikacijos sutrikimų) gana dažnai priskiria per greitai kalbančių vaikų bendravimo sunkumus mikčiojimui, nes šių sutrikimų požymiai kartais yra panašūs ir kelia daug klausimų praktikams. Continue reading „Greitakalbystė – sudėtingas sklandaus kalbėjimo sutrikimas”

Įvairios vaikų miego problemos

Paskelbta:
Kategorija: Publikacijos

Jau gilioje senovėje buvo žinoma, kad be miego negalima fiziškai ir psichiškai pailsėti. Miegas gali būti ritmiškas, ramus, gilus ir paviršutiniškas, saldus ir komfortiškas. Paskaičius įvairių tautų liaudies kūrybą, išminčių sparnuotus posakius, poetų eiles ir knygas, pastebima, jog seniai domimasi žmogaus miegu, jo trukme, santykiu su darbingumu ir kitais su juo susijusiais reiškiniais. Continue reading „Įvairios vaikų miego problemos”

Europos logopedų organizacijos CPLOL generalinė asamblėja Maltoje (2019 m)

Paskelbta:
Kategorija: Naujienos

Europos logopedų organizacijos CPLOL generalinė asamblėja 2019, Malta

Vilma Makauskienė

Š. m. gegužės 17 -18 d. Maltoje vyko Europos logopedų organizacijos CPLOLgeneralinė asamblėja. Lietuvos logopedų asociaciją atstovavo, LLA valdybos narės dr. Vilma Makauskienė ir dokt. Simona Daniutė. Pagrindiniai generalinės asamblėjos tikslai buvo tęsti CPLOL restruktūrizacijos procesą, aptarti ir patvirtinti organizacijos veiklą reglamentuojančius įstatus.

Posėdžio pradžioje aptarta CPLOL veikla 2016 -2019 m., pristatyta ir balsavimu patvirtinta finansinė ataskaita, aptartas Logopedų profesinės praktikos aprašas (The Scope of Practice of the Speech and Language Therapist / Logopedist), kurį ankstesniuose susitikimuose parengė suburta darbo grupė. Parengtas dokumentas patvirtintas balsavimu, nutarta, kad jis bus skelbiamas CPLOL svetainėje. Atnaujintas logopedo profesinės veiklos aprašas svarbus ir Lietuvos specialistams, todėl planuojama dokumentą išversti į lietuvių kalbą.

Buvo nagrinėjama CEPLIS projekto veikla. Nutarta, kad Europos logopedų organizacija 2020 m.tapspilnateise CEPLIS nare ir deleguos atstovus, kurie atstovaus CPLOL interesus. Slaptu balsavimu nuspręsta, kad sekantis CPLOL kongresas vyks Ispanijoje.

Didžiausias dėmesys  buvo skirtas aptarti ir viešu balsavimu patvirtinti CPLOL įstatų pakeitimus. CPLOL įstatų struktūroje išskiriama dešimt pagrindinių dalių, kurios reglamentuoja organizacijos struktūrą, tikslus, narystės, balsavimo teises, valdybos komiteto veiklą ir kt. Dokumentą galima rasti CPLOL svetainėje

https://cplol.eu/documents/official-documents/statutes-and-bylaws/173-statutes-may-2016/file.htmlAsamblėjos metu buvo peržiūrėtos, keičiamos ir balsavimu tvirtinamos visos CPLOL įstatų dalys. Svarbiausi organizacijos struktūros ir veiklos pakeitimai:

  • nutarta, kad kiekvieną šalį generalinėje asamblėjoje atstovaus vienas delegatas, darbo grupės bus kviečiamos atsižvelgiant į iškilusius klausimus, kuriose dalyvaus šalių atstovai atrinkti pagal turimas kompetencijas;
  • delegatų susitikimai vyks vieną kartą per metus, esant poreikiui bus organizuojami papildomi susirinkimai ir/ ar generalinės asamblėjos;
  • svarstytas balsavimo teisės klausimas. Siekiant užtikrinti skirtingų šalių logopedų asociacijų interesus, buvo pateikti du siūlymai: balsų skaičius priklauso nuo asociacijos narių skaičiaus ir kiekviena šalis turi vieną balsą. Viešu balsavimu nutarta, kad kiekviena šalis turi vieną balso teisę;
  • apsvarstytas mokesčio už narystę CPLOL klausimas, atsižvelgiant į skirtingų asociacijų pateiktus pasiūlymus. Nutarta, kad narystės mokestis neturi viršyti 000 eu per metus. Kitus narystės mokesčio pakeitimus nuspręsta patvirtinti sekančiuose susitikimuose;
  • balsavimu patvirtintos CPLOL prezidento ir valdybos narių funkcijos bei atsakomybės. Nuspręsta, kad valdybos nariais gali tapti kitų profesijų atstovai, kai ne mažiau nei pusė narių yra logopedai. Nauja taryba, kaip ir anksčiau, bus renkama kas tris metus.

Generalinės asamblėjos metu vyko naujos CPLOL valdybos ir prezidento rinkimai. Daugumos balsų persvara nauja CPLOL išrinkta Norma Camilleri (Malta), iždinikas Giuseppe Mancini (Italija), tarybos nariai – Blazenka Brozovic(Kroatija), Jenta Sluijmers (Niderlandai), Elliana (Graikija), Fofi Constantinidou(Kipras). Audito nariais išrinkti Airijos, Kipro ir Bulgarijos atstovai. Nominacijų komiteto nariais išrinkti D. Britanijos, Belgijos ir Austrijos atstovai. Pagrindiniai naujos valdybos tikslai yra optimizuoti organizacijos veiklą, atstovauti logopedų interesus ir siekti, kad narystė CPLOL, kiekvienos šalies logopedų asociacijai, taptų dar prasmingesnė.

 

Susitikimas su Jūrate Kazickaite

Paskelbta:
Kategorija: Naujienos

Vieno iš Juozo ir Aleksandros Kazickų anūkų filantropijos pasirinkimo dėka 2016-aisiais metais Kauno Logopedinės Pagalbos Centro logopedė ekspertė bei psichologė Dr. Vilma Makauskienė atvyko į stažuotę JAV, dviejų savaičių trukmės mikčiojančių žmonių terapijos programą Amerikos Mikčiojimo Institute. Esant dideliam poreikiui Lietuvoje, Dr. V. Makauskienė kartu su Dr. R. Ivoškuviene 2018 m. išleido knygą „Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika”.

Dr. V. Makauskienė susitiko su Jūrate Kazickaite jos viešnagės Lietuvoje metu ir papasakojo plačiau apie knygos, išleistos su Kazickų šeimos fondo pagalba, turinį bei priežastis, paskatinusias šios knygos rašymą. Autorės nuoširdžiai dėkoja p. Jūratei Kazickaitei ir Kazickų šeimos fondui už finansinę paramą, mikčiojantiems vaikams ir suaugusiems, kurie suteikė galimybę daugiau sužinoti apie šį sudėtingą sutrikimą ir visiems padėjusiems rašyti šią knygą:

Knygoje Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika supažindinama su sklandaus kalbėjimo sutrikimų atsiradimą aiškinančiomis teorijomis, aptariami daugiadimensiniai sutrikimo struktūros modeliai, pateikiama išsami mikčiojimo ir greitakalbystės apibūdinimų apžvalga, išskiriami pagrindiniai šių sutrikimų požymiai ir diferencijavimo kriterijai. Daug dėmesio skiriama tarpdisciplininei, į šeimą orientuotai praktikos aptarti, išskiriamos svarbiausios logopedų, dirbančių su mikčiojančiais ar patologine greitakalbyste pasižyminčiais asmenimis, kompetencijos. Mikčiojimo įveikimo procesas analizuojamas atsižvelgiant į psichologinius ir socialinius šio sutrikimo aspektus, supažindinama su įvairiomis psichologinės pagalbos ir psichoterapijos kryptimis, aptariami mikčiojančiųjų konsultavimo ypatumai.

Mikčiojimas dažnai suprantamas, kaip kalbėjimo fenomenas apimantis įvairias su bendravimu susijusias sritis. Kalbant apie šį sutrikimą yra vartojama ledkalnio analogija, nes mikčiojančiojo jausmai, požiūris, bendravimo vengimas yra nematoma sutrikimo dalis. Mikčiojimo dinamika, skirtingas požiūris į jo atsiradimą skatinančias priežastis lėmė tai, kad buvo sukurta daug mikčiojimo įveikimo programų ir metodų, kuriuos taiko skirtingų sričių specialistai. Atsižvelgiant į intervencijos pobūdį ir tikslus, kiekviena mikčiojimo įveikimo kryptis apima skirtingas užsikirtimų valdymo, sklandaus kalbėjimo skatinimo, požiūrio ir jausmų keitimo strategijas. Kiekvienu atveju mikčiojimo eiga yra labai skirtinga, išryškėja individualus mikčiojančiojo požiūris ir emocinės reakcijos į sutrikimą.

Knyga Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika skiriama specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programos studentams, logopedams, dirbantiems su mikčiojančiais ir patologine greitakalbyste pasižyminčiais asmenimis, mikčiojantiesiems ir jų šeimos nariams, norintiems aktyviau įsitraukti į logopedinės pagalbos procesą. Logopedai ir sklandaus kalbėjimo sutrikimų turintys asmenys bei jų šeimos nariai ras konkrečių patarimų, kurie padės sėkmingiau bendrauti.