„Nėra taip paprasta atskirti natūralius kalbėjimo nesklandumus nuo pirmųjų mikčiojimo požymių, kai vaikas dvejoja, ieško žodžių, daro pauzes. Jeigu tėvams kyla nerimas ar neaiškumų, geriausia kreiptis į specialistus, kad jie profesionaliai įvertintų ir nustatytų, kas vyksta“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė ir Logopedinės pagalbos centro direktorė, logopedė ir psichologė prof. dr. VILMA MAKAUSKIENĖ.
„Užsikirtimai tėra mažytė dalis, kurią mato pašnekovai“: kaip mikčiojimas veikia kalbą ir psichiką?
Sklandi vaiko kalba ir turtingas žodynas –tėvų ar logopedo atsakomybė?
Austėja Zovytė VšĮ „Bernardinai.lt” žurnalistė.
Kalba – pagrindine ir svarbiausia priemone, kuria vaikas susipažįsta su savo artimiausia
aplinka ir ji supančiu pasauliu. Dėl šios priežasties visu tėvu noru tampa sklandi ir tvarkinga
kalbos raida. Specialistai pabrėžia – kalbos ugdymas turėtu prasidėti ne trečiaisiais ar
priešmokykliniais gyvenimo metais, o nuo pirmųjų gimimo dienų.
Kodėl kalbantys žaislai ir įvairios kalbos lavinimo programėlės negali pakeisti tiesioginio bendravimo su suaugusiuoju?
Dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė
VDU HMF Lituanistikos katedra
Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės centras
VŠĮ „Smalsūs šnekučiai“Kokybiškas bendravimas su vaiku ar tarp suaugusiųjų vyksta per visapusišką kalbos pojūtį, t. y. kai kalbama ne monotoniškai, o intonuojant, vartojama turtinga leksika, gestikuliuojama, palaikomas akių kontaktas, prisiliečiant. Paskaičiuokime, kiek ir kurių iš šių pojūčių gali suteikti kalbantys žaislai ir balsas, sklindantis iš telefono / planšetės ekrano? Taigi…
DISLEKSIJA – NE NUOSPRENDIS
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad vaikas, turintis skaitymo ir rašymo sutrikimų, yra pasmerktas tenkintis prastais mokymosi rezultatais. VDU Švietimo Akademijos dėstytoja doc. dr. Vilma Makauskienė pasakoja, kaip atpažinti disleksiją ir įsitraukti į pagalbos procesą.
Garsių žmonių pavyzdys rodo, kad disleksija nėra nuosprendis ir galima adaptuotis, gyventi
visavertį gyvenimą ir siekti karjeros tam tikrose srityse.
Dalinamės strainsniu, kuris buvo išpausdintas žurnale Edita (Nr. 9-10).
KAIP PLĖTOTI VAIKŲ RIŠLIOJO PASAKOJIMO KOMPETENCIJAS
REKOMENDACIJOS (ikimokyklinio ugdymo pedagogams, logopedams ir tėvams / globėjams).
Rišlusis pasakojimas yra svarbus sociokultūrinis gebėjimas, palaipsniui susiformuojantis vaikystėje. Vaikams tai įprasta veikla, nes mažieji klausosi ir patys kuria istorijas. Kita vertus, rišliojo pasakojimo formavimasis yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kalbinių ir kognityvinių įgūdžių. Pedagogams aktualu tai, kad rišliojo pasakojimo ypatybės atskleidžia ne tik bendrąją vaiko kalbos sistemos raidą, t. y. pasakojimo mikrostruktūrą ar tos raidos nesklandumus, bet ir yra patikimas rašytinės kalbos įsisavinimo kokybės prognostinis rodiklis (Hayward, Schneider 2000).
Logopedė Makauskienė: Rusijos karas Ukrainoje yra stiprus provokatorius mikčiojimui atsirasti
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentės, logopedės Vilmos Makauskienės, neseniai vedusios virtualų seminarą apie mikčiojimą Ukrainos logopedijos asociacijai, daug bendravusios su Ukrainoje dirbančiais logopedais, Rusijos karas Ukrainoje stipriai pakeitė ten dirbančių logopedų vaidmenį ir svarbą.
