Logopedo patarimai
Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas patenka į naują socialinę aplinką, susiduria su įvairiomis užduotimis ir reikalavimais. Jis turi ne tik sparčiai mokytis, bet ir rasti savo vietą bendraamžių grupėje, laikytis nustatytų taisyklių. Nemaža dalis pirmokų, padedant pedagogams ir tėvams, lengvai adaptuojasi mokykloje, noriai ir sėkmingai mokosi. Tačiau vaikai, turintys vienokių ar kitokių vystymosi sutrikimų, susiduria su įvairiais mokymosi sunkumais. Viena jų, dažniausiai pasitaikančių pradinėse klasėse, yra skaitymo (disleksija) ir rašymo (disgrafija) sutrikimai.
Pagrindinės disleksijų ir disgrafijų atsiradimo priežastys yra galvos smegenų zonų, dalyvaujančių rašymo ir skaitymo procesuose, nepilnavertė veikla, erdvės suvokimo sutrikimai, bei vėluojantis kalbos vystymasis. Šiems vaikams būdinga, kad jų mokymosi pasiekimai yra kur kas žemesni, nei jų intelektiniai sugebėjimai. Tėvai ir mokytojai dažnai kaltina tokius mokinius tingėjimu, išsiblaškymu ar nenoru mokytis. Kaskart matydamas pilną klaidų sąsiuvinį, girdėdamas kritines pastabas, vaikas pradeda jausti nepasitikėjimą savo jėgomis ir praranda norą mokytis.
Kaip atpažinti vaikus turinčius rašymo ir skaitymo sutrikimų?
Vaikus, turinčius skaitymo ir rašymo sutrikimų svarbu skirti nuo daugeliui vaikų būdingų skaitymo mokymosi pradiniuose etapuose sunkumų, pedagogiškai apleistų, neturinčių motyvacijos ar sunkaus elgesio moksleivių. Paprastai, šiems mokiniams kiti mokymosi dalykai sekasi žymiai geriau, nei skaitymas ar rašymas. Vienas pagrindinių požymių yra stabilios, specifinės klaidos. Mokydamiesi skaityti vaikai sunkiai įsimena raides, sukeitinėja jas pagal garsų ar grafinį raidžių (b,d) panašumą, nemoka jungti raidžių į skiemenis. Dažnai nepakankamai suprantami perskaityti žodžiai, tekstai, skaitymo įgūdžiai sunkiai automatizuojami, ilgam išlieka lėtas skaitymo tempas.
Rašymo sutrikimams būdinga: panašaus skambesio garsų sukeitimai, (skardus-duslus priebalsis, ilgas-trumpas balsis), žodžių struktūros iškraipymai, panašių raidžių sukeitimai bei gramatinės klaidos. Rašydami mokiniai sunkiai pritaiko išmoktas taisykles. Pagal tai kokio pobūdžio klaidos vyrauja, skiriamos įvairios disgrafijų rūšys. Tiksliai įvertinti ar vaikas turi rašymo ar skaitymo sutrikimų, gali ugdymo įstaigoje dirbantys specialistai (logopedai, psichologai, specialieji pedagogai) apibendrinę klasės mokytojos pastebėjimus, anamnezės, bei kalbos įvertinimo duomenis.
Dažnai mokiniai turintys rašymo ir skaitymo sutrikimų pradeda vėliau kalbėti, jiems būdingas skurdus žodynas, gramatinės klaidos, garsų tarimo ir diferencijavimo trūkumai. Tiesioginio ryšio tarp garsų tarimo trūkumų atsispindėjimo rašte nėra nustatyta, tačiau šnekamoji kalba ir rašymas yra glaudžiai susiję.
Pagalba vaikams turintiems rašymo ir skaitymo sutrikimų. Kalbos sutrikimai apsunkina rašymo ir skaitymo mokymąsi, trikdo bendravimą, todėl svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistus ir laiku įveikti kalbos problemas. Įvertinti vaiko kalbą bei nustatyti rašymo bei skaitymo sutrikimus turėtų mokymo įstaigoje, vaikų poliklinikoje ar privačiuose kabinetuose dirbantys logopedai. Užsiėmimai paprastai skiriami 2-3 kartus per savaitę. Jų trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus, gebėjimo sutelkti dėmesį. Logopedinio darbo pradžioje šie moksleiviai mokomi atpažinti ir remiantis klausa, išskirti pagrindinius žodžio elementus: garsus, skiemenis, jų nuoseklumą žodžiuose. Atliekamos garsų diferencijavimo bei garsinės analizės pratybos. Svarbu įveikti ir esamus garsų tarimo trūkumus, mokyti kalboje skirti panašiai skambančius garsus (s-š, k-t, g-d, p-b), plėsti žodyną, formuoti taisyklingą gramatinę sandarą. Daugelis vaikų stokoja mokymosi motyvacijos, todėl svarbu pasirinkti įdomią kalbinę medžiagą, pateikti trumpus, aiškius nurodymus. Kiekviena sėkmingai atlikta užduotis leidžia vaikui pajusti sėkmę bei formuoja teigiamą požiūrį į mokymąsi. Rašymo ir skaitymo sutrikimų turintiems mokiniams naudinga, kai:
suaugusieji stengiasi prisitaikyti prie jų darbo tempo ir sugebėjimų,
mokymasis netrunka per ilgai (dirbama su trumpomis pertraukėlėmis),
pateikiama įvairi, atitinkanti moksleivio interesus mokomoji medžiaga,
ugdomas mokinio pasitikėjimas savo jėgomis bei teigiamas savęs vertinimas,
užduotys laipsniškai sunkinamos,
įvairiais būdais skatinamas moksleivio susidomėjimas skaitymu ir rašymu,
pastebimi vaiko pasiekimai, leidžiantys pajusti, kad mokymosi sunkumus įmanoma įveikti.
Rašymo ir skaitymo sutrikimų korekcija – ilgas procesas, kuriame turi aktyviai dalyvauti ne tik pedagogai, bet ir vaiko šeima, pats moksleivis. Kiek laiko vaikui bus reikalinga specialistų pagalba nulemia sutrikimo pobūdis, jo sunkumas bei individualios vaiko asmenybės savybės. Sėkmingai pašalinti mokymosi sunkumus, padeda glaudus šeimos ir pedagogų bendradarbiavimas, kantrus darbas bei nuoširdus noras padėti vaikui.