Garsų tarimo mokymas vyksta tam tikru nuoseklumu. Iš pradžių vaikas mokomas taisyklingai ištarti atskirą garsą, vėliau garsas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Paskutinis etapas – įtvirtinti garsą kasdienėje kalboje ir išmokyti jį atskirti nuo panašiai skambančių garsų. Svarbu lavinti ir foneminę vaiko klausą, t. y. gebėjimą išgirsti nurodytą garsą skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose.
PDF: Garso S mokymas
Garso S mokymas
Garso Š mokymas
PDF: Garso Š mokymas
Vaikai išmoksta kalbėti bendraudami su suaugusiais. Girdėdami aplinkinių kalbą, pirmaisiais gyvenimo metais, mažyliai išmoksta reaguoti į įvairius garsus, nustatyti jų kryptį, suprasti dažniausiai tariamų žodžių reikšmes. Antraisiais gyvenimo metais, vaikai mus pradžiugina tardami nesudėtingus garsų derinius ir prasmingus žodelius. Sparčiai besivystanti vaiko pažintinė veikla, motoriniai įgūdžiai, leidžia jam aktyviai tyrinėti supančią aplinką, lytėjimo ir klausos pojūčiais įgyti daug svarbios informacijos. Continue reading „Garso Š mokymas”
Garso L mokymas
Garso R mokymas
Jeigu Jūsų vaikas jau sulaukė penkerių metų, geba ištarti įvairaus ilgumo ir sudėtingumo žodžius, tačiau niekaip neįveikia „R problemos“, Jūs galite pamėginti jam padėti.
PDF: Garso R mokymas
Tėvams dažnai nerimą kelia vaikų kalbėjimo ir kalbos problemos. Daugelis jų pastebi, kad vaikas puikiai orientuojasi įvairiose situacijose, mėgsta bendrauti, pasakoti, klausinėti, tačiau nepakankamai aiškiai ir taisyklingai taria garsus. Vienas iš jų, gana lengvai pastebimas kalboje, yra netaisyklingas garso r tarimas Continue reading „Garso R mokymas”
Garso G mokymas
Garsų tarimo mokymas vyksta tam tikru nuoseklumu. Iš pradžių vaikas mokomas taisyklingai ištarti atskirą garsą, vėliau garsas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Paskutinis etapas – įtvirtinti garsą kasdienėje kalboje ir išmokyti jį atskirti nuo panašiai skambančių garsų. Svarbu lavinti ir foneminę vaiko klausą, t. y. gebėjimą išgirsti nurodytą garsą skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose.
Garso K mokymas
Garsų tarimo mokymas vyksta tam tikru nuoseklumu. Iš pradžių vaikas mokomas taisyklingai ištarti atskirą garsą, vėliau garsas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Paskutinis etapas – įtvirtinti garsą kasdienėje kalboje ir išmokyti jį atskirti nuo panašiai skambančių garsų. Svarbu lavinti ir foneminę vaiko klausą, t. y. gebėjimą išgirsti nurodytą garsą skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Continue reading „Garso K mokymas”
Garso B mokymas
Informacija tėvams
Garsų tarimo mokymas vyksta tam tikru nuoseklumu. Iš pradžių vaikas mokomas taisyklingai ištarti atskirą garsą, vėliau garsas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Paskutinis etapas – įtvirtinti garsą kasdienėje kalboje ir išmokyti jį atskirti nuo panašiai skambančių garsų. Svarbu lavinti ir foneminę vaiko klausą, t. y. gebėjimą išgirsti nurodytą garsą skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Continue reading „Garso B mokymas”
Garso P mokymas
Informacija tėvams
Garsų tarimo mokymas vyksta tam tikru nuoseklumu. Iš pradžių vaikas mokomas taisyklingai ištarti
atskirą garsą, vėliau garsas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Paskutinis etapas –
įtvirtinti garsą kasdienėje kalboje ir išmokyti jį atskirti nuo panašiai skambančių garsų. Svarbu
lavinti ir foneminę vaiko klausą, t. y. gebėjimą išgirsti nurodytą garsą skiemenyse, žodžiuose ir
sakiniuose.
Garso P tarimas
Tariant garsą kietąjį P, lūpos suspaustos ir įtemptos kiek mažiau, negu tariant B. Uždaruma susidaro viršutinei lūpai
prisispaudus prie apatinės. Iš plaučių iškvepiama oro srovė išsprogdina uždarumą. Balso stygos nevirpa.
Liežuvio galiukas atsitraukia nuo apatinių priešakinių, o liežuvio nugarėlės užpakalinė dalis kiek pakyla link minkštojo
gomurio. Tariant minkštąjį P, sprogimas kiek silpnesnis, liežuvio galiukas pasislenka prie priešakinių dantų, o
vidurinė liežuvio nugarėlės dalis kiek pakyla prie kietojo gomurio ir liečia jo kraštus.
Parengiamieji pratimai
1. Pūsti nebalsingą oro srovę pro atkištas į priekį lūpas arba ilgai, tęsiant tarti garsą ffff… Tuo pat metu pirštu staigiais vertikaliais judesiais judinamos lūpos, kad jos susiglaustų. Girdisi pppp…
2. Skruostus pripūsti oro ir tariant garsą bei lengvai juos daužant, jį išsprogdinti.
3. Pučiant nebalsingą oro srovę, pirštu braukyti lūpas. Girdisi ppp…
Garso P įtvirtinimas skiemenyse
Kai vaikas išmoksta taisyklingai ištarti garsą P, pereiname prie jo mokymo skiemenyse. Pabrėždami
tariamią garsą P, lėtai tarkite skiemenis (vaikas juos kartoja). Atlikite tai keletą kartų, skatindami
vaiką pajusti liežuvio padėtį.
- Pa pe pei pla
- Po pė pai plo
- Pu pi pau pra
- Pū py puo pro
Garso P įtvirtinimas žodžiuose
Jei vaikas lengvai ištaria garsą P skiemenyse, pereikite prie žodžių mokymosi. Pabrėžkite tariamą
garsą P, stebėkite liežuvio padėtį. Paaiškinkite nežinomų žodžių reikšmes.
Pa-.‐ Pasas, padas, pala, paršiukas, sparnas, paltas, spardo, lapas, krapas, tarpas, kepalas…
Po-.‐ Pokštas, pompa, lūpos, kapoja, tuopos, povas…
Pu-.‐,pū-.‐ Pupa, puvo, pumpuras, purto, puta, kepurė…Pūkinė, pūkas…
Pe-.‐,pė-.‐ Pelėda, pelė, peria, pernai, perša… Pėda, pėdsakas, pėrė, pėrėsi…
Pi-, py– Pintas, pila, pinigas… Kepykla, kirpykla, papylė…
Pei-, pai– Peikia, papeikė, kapeika… Paiso,lapai…
Pau-.‐,puo-.‐ Spaudė, plaukai, puodas, puodelis, papuošė…
Pla-.‐,plo-.‐ Plaukia, plaukikas, plaukai, plauna…Plonas, plomba,paplonina
Pra-.‐Praleido, praeina, Pranė,prasta…
Garso P įtvirtinimas sakiniuose
Svyla padai. Tvarte gyvena paršiukas. Berniukas spardo kamuolį. Krenta lapai. Darže dygsta krapas.
Pirkau kepalą duonos. Mano lūpos raudonos. Kieme vaikštinėjo povas. Mano kepurė šilta. Miške ūbauja pelėda.
Pelė laukia sūrio. Baltas pienėspūkas. Čia buvo pokštas. Opa opa opapa darže augo pupa. Jonas kapoja malkas.
Gersiu arbatą iš puodelio. Mama puode virs kompotą.Mano plaukai banguoti. Kirpyloje kirpau plaukus.
Kepykloje kepa duoną. Jūroje plaukia laivas. Mama plauna indus. Pasek man pasaką. Sudužo mano puodelis.
Ponas barė katinėlį. Milda laisto tulpes. Asta velkasi paltą. Vaikai ploja klounui. Vėjas glosto plaukus.
Sūnus praleido pamokas. Plonas siūlas. Kambaryje dega lempa. Po langu auga liepa. Pakelk ranką.
Medus limpa prie rankų
Garso P įtvirtinimas eilėraščiuose, skaičiuotėse
Pupa
O pa o pa o pa pa Augo žirnis ir pupa. Aš tą pupą pamačiau Su dantukais sukramčiau.
Puota
Penkios pelės Kėlėpuotą. Košę virė Ir pyragą kepė.Kvietė į svečius Kaimyną Peliuką Martyną.
Parengta pagal: Andrijanova A., Vilkienė S. Garsų tarimas. Kaunas (1990)
© Daiva Kiškienė
Logopedo patarimai: garsų tarimo mokymas(is) namuose
Garsų tarimo sutrikimai (ar besitęsiantis šveplavimas vaikui sukakus 5–5,5 metų) rodo, kad vaikui reikalinga logopedinė pagalba.
Kada vaikui reikalinga logopedinė pagalba?
Siekiant nustatyti, ar vaikas taisyklingai taria gimtosios kalbos garsus, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, kalbėjimo ir kalbos raidai būdingus dėsningumus. Daugelis 4,6–5,5 metų vaikų dar nemoka ištarti sunkesnių garsų š, ž, č, dž, r ir juos keičia paprastesniais: s, z, c, dz, l arba j. Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris vaikui augant ir lavėjant artikuliaciniam jo aparatui įveikiamas savaime. Continue reading „Logopedo patarimai: garsų tarimo mokymas(is) namuose”
Vaikų kalbos sutrikimai
1. Kas nulemia vaikų kalbos sutrikimus?
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Continue reading „Vaikų kalbos sutrikimai”