Kaip lavinti 1–2 m. amžiaus vaikų smulkiąją motoriką? Specialisto patarimai. 

Smulkioji motorika – tai gebėjimas atlikti įvarius koordinuotus paprastus ir sudėtingesnius veiksmus: nuo žaisliuko sugriebimo iki piešimo, rašymo ar konstravimo ir kt. Smulkiosios motorikos gebėjimai dažniausiai formuojasi per pirmuosius metus, kada vaikai pažindinasi su jais supančiais daiktais. Manipuliuodami žaislais bei kitais aplinkoje esančiais daiktais, vaikai lavina pirštų, plaštakos, riešo judesius, išmoksta judesius atlikti greičiau, vikriau, ugdo akių–rankų koordinaciją.

Smulkiosios motorikos lavinimo nauda vaikui:

1) stimuliuoja kalbos raidą (geresnė garsų artikuliacija, skiemenų tarimas);

2) lavina pirštų, plaštakos, riešo judėjimą; rankų–akių koordinaciją (visa tai ateityje vaikams padės tobulinant rašymo įgūdžius);

3) lavina dėmesio, mąstymo, atminties, susikaupimo, kantrybės (atlikti užduotis iki galo) vystymąsi;

4) padeda vaikui suvokti aplinką, stimuliuoja intelektinę smegenų veiklą;

5) padeda atpalaiduoti ne tik rankas, bet ir lūpas, sumažina protinį nuovargį.

 

Parengė Dr. Eglė KRIVICKAITĖ-LEIŠIENĖ

 

Parsisiųsti publikaciją

Kokiais būdais vaikai paprastina žodžių tarimą?

” Skirtingo amžiaus vaikams sunku ištarti įvairius garsus, jų junginius, taip pat ilgesnius žodžius, todėl vaikai dažnai juos paprastina ir ištaria taip, kaip tuo metu geba, kaip jiems lengviau ar / ir patogiau. Suaugusieji šias supaprastintas formas dažnai vadina klaidomis, nors iš tiesų tai natūralus kiekvienos kalbos garsų junginių ir žodžių struktūros įsisavinimo kelias.”

Dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė

 

Parsisiųsti publikaciją

Naminio gyvūno įtaka vaiko kalbos raidai ankstyvajame amžiuje. Kaip Pupa prakalbino Saulę

“ Jungtinėse Amerikos valstijose atliktas lyginamasis tyrimas:

10 mėnesių buvo stebimi kalbos lavinimo užsiėmimai, kuriuose dalyvavo ir šuo vardu Agata. Įdomūs tyrimo pastebėjimai: nustatyta, kad dalyvaujant Agatai, vaikai buvo labiau atsipalaidavę, drąsesni, rodė didesnes pastangas atlikdami logopedines pratybas, labiau stengėsi kalbėti, tarti žodžius.”   Dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė

 

Parsisiųsti publikaciją

Tarptautinis kalbėjimo ir kalbos terapijos kongresas Graikijoje

 

2020 m. Gegužės 22, 23, 24 dienomis  Salonikuose (Graikijoje) vyks Tarptautinis kalbėjimo ir kalbos terapijos kongresas. Kongresą organizuoja Panhellenic logopedų asociacija ir Turkijos logopedų ir kalbos terapeutų asociacija.

Kongreso tikslas – apžvelgti naujausius pokyčius kalbėjimo ir kalbos terapijos srityje, susijusius su prevencija, terapija, vertinimu, atskleisti dabartinius mokslinius tyrimus ir technologijas. Kitas šio kongreso tikslas yra parodyti, kad kalbėjimo ir kalbos terapija yra daugiadisciplininė ir tarpdisciplininė sritis. Kviečiami dalyvauti logopedai, gydytojai, psichologai, specialieji pedagogai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, mokytojai ir kiti specialistai, kurie kongreso metu turės galimybę keistis idėjomis bei klinikine patirtimi.

 

Registracija

 

 

Dvynių slapta kalba – mitas ar tiesa?

Ankstyvoji dvynių kalbos raida – procesas, dominantis tiek tėvelius, tiek įvairių sričių specialistus (logopedus, psichologus, lingvistus, pedagogus ir kt.). Deja, iki šių dienų dar vis nėra vienos tikslios, tyrimais pagrįstos nuomonės, apie dvynių ankstyvąją kalbos raidą: ar dvyniai tikrai turi „savą“ – slaptąją kalbą; kas yra dvynių slapta kalba – kokiais požymiais ji pasižymi; kokią įtaką kalbos raidai gali turėti bendravimas „sava“ kalba ir pan.

Autorė – dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė

 

Parsisiųsti publikaciją

 

Išgalvotų žodžių pakartojimo testas: vaikams – juokingas žaidimas, specialistams – kalbos tyrimo metodas

Išgalvotų žodžių pakartojimo testas taikomas įvairiomis kalbomis visame pasaulyje: anglų k. italų k., ispanų k., korėjiečių k., olandų k., slovakų k., švedų k. ir kt. Šiuo testu kalbiniams tyrimams reikalingi pavyzdžiai renkami vaikui kartojant pirmą kartą girdimus žodžius.

Tai greitai ir nesudėtingai atliekamas testas, kurio rezultatai leidžia išskirti vaikus:

  • galimai turinčius kalbos sutrikimą,
  • nuspėti žodyno vystymosi raidą,
  • pastebėti pirmuosius disleksijos požymius.

 

Publikaciją parengė Eglė Krivickaitė – Leišienė  Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų doktorantė, VDU Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro jaunesn. mokslo darbuotoja. El. paštas [email protected]

 

Parsisiųsti publikaciją