Mokymus ves prof. dr Roger I. Ingham, prof. dr Janis Ingham (JAV). Reikalavimai dalyviams: geros anglų kalbos žinios, praktinio darbo su mikčiojančiais paaugliais ir suaugusiais patirtis.
Registracija el paštu: [email protected]
Mokymus ves prof. dr Roger I. Ingham, prof. dr Janis Ingham (JAV). Reikalavimai dalyviams: geros anglų kalbos žinios, praktinio darbo su mikčiojančiais paaugliais ir suaugusiais patirtis.
Registracija el paštu: [email protected]
Šios garsų ir jų junginių tarimo rekomendacijos ketverių-aštuonerių metų vaikams parengtos remiantis E. Krivickaitės disertacijos
„Vaikų kalbos fonotaktikos raida“ (2016 m.) eksperimentinio tyrimo, kurį sudarė 480 vaikų kalbos duomenys, rezultatais.
Smulkioji motorika – tai gebėjimas atlikti įvarius koordinuotus paprastus ir sudėtingesnius veiksmus: nuo žaisliuko sugriebimo iki piešimo, rašymo ar konstravimo ir kt. Smulkiosios motorikos gebėjimai dažniausiai formuojasi per pirmuosius metus, kada vaikai pažindinasi su jais supančiais daiktais. Manipuliuodami žaislais bei kitais aplinkoje esančiais daiktais, vaikai lavina pirštų, plaštakos, riešo judesius, išmoksta judesius atlikti greičiau, vikriau, ugdo akių–rankų koordinaciją.
Smulkiosios motorikos lavinimo nauda vaikui:
1) stimuliuoja kalbos raidą (geresnė garsų artikuliacija, skiemenų tarimas);
2) lavina pirštų, plaštakos, riešo judėjimą; rankų–akių koordinaciją (visa tai ateityje vaikams padės tobulinant rašymo įgūdžius);
3) lavina dėmesio, mąstymo, atminties, susikaupimo, kantrybės (atlikti užduotis iki galo) vystymąsi;
4) padeda vaikui suvokti aplinką, stimuliuoja intelektinę smegenų veiklą;
5) padeda atpalaiduoti ne tik rankas, bet ir lūpas, sumažina protinį nuovargį.
Parengė Dr. Eglė KRIVICKAITĖ-LEIŠIENĖ
Yra aprašyta nemažai logopedų, tėvų pastebėjimų apie berniukų ir mergaičių kalbos įsisavinimo ir raidos panašumus bei skirtumus. Šiame straipsnyje aptariami užsienio ir lietuvių mokslinių tyrimų rezultatai per lyties prizmę.
Parengė dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė
Straipsnyje kalbama apie:
Parengė dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė
” Skirtingo amžiaus vaikams sunku ištarti įvairius garsus, jų junginius, taip pat ilgesnius žodžius, todėl vaikai dažnai juos paprastina ir ištaria taip, kaip tuo metu geba, kaip jiems lengviau ar / ir patogiau. Suaugusieji šias supaprastintas formas dažnai vadina klaidomis, nors iš tiesų tai natūralus kiekvienos kalbos garsų junginių ir žodžių struktūros įsisavinimo kelias.”
Dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė
“ Jungtinėse Amerikos valstijose atliktas lyginamasis tyrimas:
10 mėnesių buvo stebimi kalbos lavinimo užsiėmimai, kuriuose dalyvavo ir šuo vardu Agata. Įdomūs tyrimo pastebėjimai: nustatyta, kad dalyvaujant Agatai, vaikai buvo labiau atsipalaidavę, drąsesni, rodė didesnes pastangas atlikdami logopedines pratybas, labiau stengėsi kalbėti, tarti žodžius.” Dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė
Kongreso tikslas – apžvelgti naujausius pokyčius kalbėjimo ir kalbos terapijos srityje, susijusius su prevencija, terapija, vertinimu, atskleisti dabartinius mokslinius tyrimus ir technologijas. Kitas šio kongreso tikslas yra parodyti, kad kalbėjimo ir kalbos terapija yra daugiadisciplininė ir tarpdisciplininė sritis. Kviečiami dalyvauti logopedai, gydytojai, psichologai, specialieji pedagogai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, mokytojai ir kiti specialistai, kurie kongreso metu turės galimybę keistis idėjomis bei klinikine patirtimi.
Ankstyvoji dvynių kalbos raida – procesas, dominantis tiek tėvelius, tiek įvairių sričių specialistus (logopedus, psichologus, lingvistus, pedagogus ir kt.). Deja, iki šių dienų dar vis nėra vienos tikslios, tyrimais pagrįstos nuomonės, apie dvynių ankstyvąją kalbos raidą: ar dvyniai tikrai turi „savą“ – slaptąją kalbą; kas yra dvynių slapta kalba – kokiais požymiais ji pasižymi; kokią įtaką kalbos raidai gali turėti bendravimas „sava“ kalba ir pan.
Autorė – dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė
Išgalvotų žodžių pakartojimo testas taikomas įvairiomis kalbomis visame pasaulyje: anglų k. italų k., ispanų k., korėjiečių k., olandų k., slovakų k., švedų k. ir kt. Šiuo testu kalbiniams tyrimams reikalingi pavyzdžiai renkami vaikui kartojant pirmą kartą girdimus žodžius.
Tai greitai ir nesudėtingai atliekamas testas, kurio rezultatai leidžia išskirti vaikus:
Publikaciją parengė Eglė Krivickaitė – Leišienė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų doktorantė, VDU Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro jaunesn. mokslo darbuotoja. El. paštas [email protected]