Autorius: logopede

CPLOL – Comite Permanent de Laison des Orthophonistes Logopedes
Lietuvos logopedų asociacijos atstovės
V. Makauskienė, D. Kairienė
2010 m. gegužės 13- 14 d. vyko CPLOL (Europos logopedų asociacijas vienijančios organizacijos) generalinė asamblėja ir susirinkimas. Lietuvos logopedų asociaciją atstovavo V. Makauskienė ir D. Kairienė. Generalinės CPLOL asamblėjos dienotvarkėje buvo aptarti 2009 m. Turine (Italija) ir 2010 m. Paryžiuje (Prancūzija) svarstyti klausimai, pristatyta mokymo ir profesinės praktikos komisijų veikla, finansinė 2009 – 2010 m. organizacijos ataskaita ir 2011 – 2012 m. planuojamos pajamos ir išlaidos.
Mokymo komisijos nariai, kurioje dalyvauja po vieną atstovą iš kiekvienos šalies, siekia suvienodinti Europos logopedų vartojamus terminus, kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų definicijas, numatyti logopedų rengimo, praktikos ir profesinio tobulėjimo standartus. Komisijos veikloje išskirtos penkios kryptys (projektai), numatyti tikslai ir uždaviniai. Didelis dėmesys skiriamas NetQues projekto vykdymui. Siekiant surinkti informaciją apie logopedo profesijos skirtingose šalyse aspektus, parengti ir išplatinti įvairūs klausimynai. Apibendrinti apklausų rezultatai skelbiami CPLOL internetiniame puslapyje www.cplol.eu.
Logopedų rengimo komisiją sudaro penkios darbo grupės: 1) statistiniai duomenys; 2) logopedijos, kaip mokslo disciplinos apibrėžimas; 3) logopedų praktika studijų metu; 4) profesinis tobulėjimas (kvalifikacijos kėlimas) (atst. D. Kairienė); 5) specializacija. Visos logopedų asociacijos skatinamos pasitelkti CPLOL atstovus į pagalbą svarstant logopedų rengimo pokyčių klausimus šalies politikos lygmeniu. Logopedų rengimo komisijoje buvo apsvarstyta ir numatyta išleisti CPLOL parengtų dokumentų leidinį CPLOL 25 metų jubiliejaus proga. CPLOL prezidentė H. Kalf skatino visus sekti ir dalytis informacija logopedų informacijos tinkle http://twitter.com/#!/cplol_eu. Logopedų rengimo komisijoje darbas vyko projektinėse grupėse.
Profesinio tobulėjimo grupė inicijavo naują projektą, kuriuo siekiama parengti minimalius profesinio tobulėjimo (apibrėžties, formų ir turinio) standartus bei rekomendacijas.
Profesinės praktikos komisiją sudaro keturios darbo grupės: 1) ES logopedų profesijos diena; 2) Įrodymais grindžiama praktika (atst. V. Makauskienė); 3) Tarptautinė funkcionavimo klasifikacija ir logopedinė pagalba; 4) Prevencija. Logopedų dienos grupės nariai išanalizavo ir pateikė ataskaitą apie įvairius renginius ir leidinius, kuriais buvo siekiama paminėti šią profesiją įvairiose šalyse. Sekančiais metais planuojama parengti plakatą ir dalintis gerąja patirtimi organizuojat renginius logopedų profesinės dienos proga. Įrodymais grindžiamos praktikos darbo grupės tikslas – apžvelgti įvairių kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų įveikimo rekomendacijas, direktyvas, metodinius nurodymus ir parengti internetinį puslapį CPLOL tinklalapyje. Siekiama, kad logopedai praktikai galėtų lengvai rasti juos dominančią informaciją apie įrodymais grindžiamą praktiką ir ją taikytų savo darbe. Daugelyje užsienio šalių logopedinė pagalba teikiama atsižvelgiant į Tarptautinės Funkcionavimo Klasifikacijos (TFK) nuostatas. TFK darbo grupės tikslas – apžvelgti šios klasifikacijos taikymo logopedo darbe privalumus ir trūkumus, bei galimybes. Prevencijos grupės nariai papildė anksčiau parengtą klausimyną apie kalbos sutrikimų prevenciją naujais klausimais ir apibendrino gautus duomenis. Siekiama, kad ES šalyse būtų skiriamas didesnis dėmesys ankstyvajai intervencijai bei sutrikimų prevencijai, informuojant visuomenę bei kitų sričių specialistus apie kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimus.
Generalinės asamblėjos metu buvo svarstomas logopedo profesijos, CPLOL pripažinimo Europos parlamente klausimas. Buvo siūloma CPLOL įtraukti į Europos lobistų grupę (CEPLIS), kuri atstovautų profesijos interesus politiniame lygmenyje, parengti išsamų CPLOL organizacijos pristatymo dokumentą, numatyti bendradarbiavimo su skirtingų Europos šalių atstovais Euro parlamente, įvertinti bendradarbiavimo su politinėmis organizacijomis naudą logopedų asociacijų nariams.
Viceprezidentė R. Citro dalyvius supažindino su numatomo 8-jo CPLOL kongreso, kuris (2009 m. asamblėjos nutarimu) vyks 2012 m. gegužės 24-26 d. Hagoje (Olandija) organizaciniais klausimais.
CPLOL sekretorė A. Patterson pristatė asociacijos inicijuojamą projektą NetQues – Quality Standarts in Speech and Language Therapy Education (Logopedų rengimo kokybės standartai), kuriame dalyvauja beveik visų Europos šalių universitetai, rengiantys logopedus. Projekte dalyvauja ir Šiaulių universitetas. Informacija apie projektą pateikiama internetiniame puslapyje http://www.netques.eu
Organizacijos prezidentė H. Kalf pristatė CPLOL komiteto narių veiklą, organizacijos struktūros, funkcionavimo gaires, strateginius tikslus.
Buvo skelbiami pasiūlymai, kaip optimizuoti CPLOL veiklą, o skirtingų šalių logopedų asociacijų atstovai atviru balsavimu išreiškė savo nuomonę. Svarbiausi balsavimui pateikti pasiūlymai buvo: kiekvienos šalies logopedų asociacijai skiriami du balsai,generalinės asamblėjos organizavimo periodiškumas, CPLOL atstovų Europos parlamente (įsijungimo į CEPLIS veiklą) klausimas, biudžeto planavimas ir kt.
Dviejų dienų susitikimas Nyborge vyko intensyviai ir turiningai. Tikimės, kad Lietuvos logopedų asociacijos nariai turės galimybę išsamiau susipažinti su CPLOL veikla, nes artimiausiu metu planuojama išversti svarbiausius dokumentus į lietuvių kalbą ir galės jais pasinaudoti savo darbe.

CPLOL – Comite Permanent de Laison des Orthophonistes Logopedes
Lietuvos logopedų asociacijos atstovės
V. Makauskienė, D. Kairienė
2011 m. spalio 10- 11 d. vyko CPLOL (Europos logopedų asociacijas vienijančios organizacijos) generalinė asamblėja ir susirinkimas. Lietuvos logopedų asociaciją atstovavo V. Makauskienė ir D. Kairienė. Generalinės CPLOL asamblėjos dienotvarkėje buvo aptarti naujų narių priėmimo į Europos logopedų asociaciją klausimai, pristatyta mokymo ir profesinės praktikos komisijų veikla, finansinė 2011- 2010 m. organizacijos ataskaita, aptarti nauji projektai.

2012 m. gegužės 25 -26 d. Hagoje vyks 8 Europos logopedų kongresas ir sekantis CPLOL narių susirinkimas. Informacija apie CPLOL kongresą Lietuvos Logopedų Asociacijos svetainėjė http://www.spf.su.lt/lla/

Pranešimai gali būti žodiniai, stendiniai ar specialistų seminarai. Prioritetinės kongreso temos:

 Telemedicina ir techninių priemonių taikymas logopediniame darbe

 Įrodymais grindžiama praktika

 Inovacinis mokymas ir ugdymas logopediniame darbe

 Pranešimų santraukas siųsti internetu ir registruoti Kongreso internetinės svetainės sistemoje http://www.cplolcongress2012.eu

CPLOL parengti Logopedo profesijos dokumentai verčiami į lietuvių kalbą.

CPLOL pateiktas logopedo profesijos aprašas

Londonas, 1990

Lisabona, 1997

I – Logopedo profesijos apibrėžimas

Logopedas yra specialistas atsakingas už komunikacijos ir jos sutrikimų prevenciją, įvertinimą, pagalbą ir mokslinius tyrimus. Šiame kontekste komunikacija apima visus procesus, susijusius su žodinės ir rašomosios kalbos suvokimu, (produkavimu vietoje atlikimu) ir tinkamu neverbalinio bendravimo formų parinkimu.

II – Sutrikimų apibrėžimas

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai – tai sutrikimai susiję su galvos smegenų funkcionavimu, taip pat su girdimaisiais, vizualiniais, kognityviniais (įskaitant mokymąsi) procesais, oraliniais, balso ir kvėpavimo sistemų pažeidimais bei funkcionavimo sutrikimais.

III – Logopedo funkcijos

1 – Prevencija

Logopedas siekia užtikrinti komunikacijos sutrikimų prevenciją tokiais būdais:

a) mokymas (švietimas)

b) informacijos sklaida

c) vaikų ir suaugusiųjų įvertinimas, siekiant kuo anksčiau nustatyti sutrikimus

d) kita veikla, atitinkanti žmonių poreikius ir jų aplinkos sąlygas

2 – Įvertinimas ir diagnozavimas

Įvertinimas apima kompleksinį funkcionavimo ir kitų komunikacinės kompetencijos aspektų bei jos pokyčių ivertinimą, atsižvelgiant į klientų poreikius bei individualius socialinės aplinkos ypatumus.
Įvertinimas yra tęstinis procesas ir dažnai apima bendradarbiavimą su kitų profesijų specialistais. Logopedas, remdamasis objektyviais testais ir klinikiniu stebėjimu, nustato sutrikimus, kelia hipotezes apie intervencijos trukmę ir pobūdį.
3 – Intervencija

Logopedinė pagalba, siekiant įveikti komunikacijos sutrikimus, gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Ji apima terapiją (pagalbą), reabilitaciją ir integraciją į socialinį ar profesinį gyvenimą, taip pat ankstyvąją intervenciją, konsultavimą ir rekomendacijas. Terapinė veikla apima specialiąsias, tarpasmenines ir socialines dimensijas.

Logopedinės pagalbos tikslai suteikti asmenims kuo įmanomą aukštesnį funkcionavimo ir komunikacijos lygį, atitinkantį jų socialinę aplinką, mokymosi ar profesinės veiklos poreikius, įgalinančius savarankiškai gyventi. Asmens amžius nėra reikšmingas, nes įgyti ar raidos sutrikimai gali atsirasti bet kokiame gyvenimo etape.

Esminė intervencijos dalis yra jos efektyvumo (veiksmingumo) įvertinimas.

Jei sutrikimas susijęs su medicininiais sutrikimais, logopedinė pagalba turi būti derinama su gydymu. Logopedo darbas tarpdisciplininiame kontekste yra susijęs su bendra terapijos programa.

4 – Specialisto elgesys

Logopedas turi laikytis profesinės etikos reikalavimų bei šalies įstatymų. Logopedo profesinė praktika yra vertinama (baudžiama dėl nusižengimų), remiantis šalyje galiojančiais teisiniais aktais.

5 – Moksliniai tyrimai ir kvalifikacijos kėlimas

Logopedas privalo:

– siekti naujų žinių ir tobulinti savo asmeninius įgūdžius dalyvaudamas kvalifikacijos kėlimo veikloje;

– plėtoti savo profesiją, dalintis žiniomis ir įgūdžiais, rengti publikacijas, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose ir mokyti jaunesnius specialistus;

– dalyvauti mokant studentus ir vadovauti jų praktikai;

– inicijuoti ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose.

IV Logopedų kompetencijos

Logopedai turi būti praktikai ir tyrėjai. Prieš pradėdami teikti pagalbą, jie turi apsvarstyti su asmens problema susijusius teorinius modelius, įvertinti asmens komunikacinius gebėjimus ir sutrikimus, turimos informacijos pagrindu parengti tinkamą darbo programą. Logopedai turi reguliariai įvertinti savo darbo rezultatus ir, remiantis gautais duomenimis, keisti sudarytą darbo programą.

Logopedai ypatingą dėmesį turi skirti žmonių interakcijos ( tarpusavio bendravimo) kokybei, įgyti kompetencijų ir laikytis požiūrio, kuris padėtų plėtoti jų profesiją.

Logopedų profesinės kompetencijos parengtos išsamiai analizuojant jų profesinės praktikos vaidmenį ir funkcijas.

1: Interviu

Logopedas turi mokėti tinkamai bendrauti su klientu, sužinoti ir identifikuoti priežastis, dėl kurių asmuo kreipiasi pagalbos. Logopedas turi mokėti tinkamai vadovauti pokalbiui, t.y. išklausyti kitą asmenį, priimti kliento išraiškos būdus, suprasti jo pateikiamą informaciją, pateikti klausimus, kurie padėtų geriau suvokti situaciją, suprasti kliento poreikius ir nustatyti priežastis dėl nukreipimo kitų specialistų konsultacijai, pasižymėti gerais verbalinio ir neverbalinio bendravimo gebėjimais.

Remdamasis interviu metu gauta informacija, logopedas turi gebėti priimti sprendimusdėl tolimesnių veiksmų ir su jais supažindinti (informuoti) klientus. Ši informacija turi būti išsakoma aiškiai, išsamiai, kad klientas galėtų suprasti darbo būdus ir numatomus rezultatus bei būtų motyvuotas dalyvauti siūlomoje programoje, jei ji abiem pusėm yra priimtina.

Logopedas turi gebėti apibendrinti gautą informaciją ir daryti išvadas, jei reikalinga, nukreipti klientą kitam specialistui ir išsamiai paaiškinti pagalbos pobūdį. Tai reiškia, kad logopedas turi žinoti įvairius intervencijos (pagalbos) būdus, specifinius jų tikslus, privalumus ir trūkumus. Taip pat logopedai turėtų žinoti ir informuoti klientą apie finansinę paramą / mokėjimą už paslaugas.

2: Įvertinimas ir diagnozavimas

Įvertinimas apima kliento komunikacinės kompetencijos ir sutrikimų lygmens nustatymą. Logopedas turi mokėti:

– klausyti, aktyviai stebėti ir taikyti tinkamus įvertinimo (stebėjimo) metodus;

– stebėjimo / įvertinimo metu surinkti kiekybinius ir kokybinius anamnezės (atvejo analizės) duomenis apie kliento komunikacinius gebėjimus ir trūkumus;

– aprašyti (registruoti) ir analizuoti duomenis, kelti ir tikrinti hipotezes, kvalifikuotai (išsamiai ir tinkamai) atlikti diferencinį įvertinimą;

– parašyti išsamią ataskaitą (išvadas);

– aptarti gautus duomenis su klientu, jo/jos šeimos nariais (globėjais) ir kitais komandos nariais (jei klientas nukreipiamas sveikatos priežiūros specialistams);

– parengti tinkamą ir aiškią darbo programą, kurioje atsižvelgiama į kliento ir jo aplinkos poreikius.

3: Intervencija 

Atlikęs įvertinimą, remdamasis išvadomis, logopedas turi gebėti numatyti darbo tikslus ir parengti programą. Intervencija gali būti tiesioginė ir netiesioginė.

Logopedas turi būti susipažinęs su įvairiais intervencijos būdais, žinoti taikomus pagalbos (terapijos) ir reabilitacijos metodus ir technikas, įtraukiant konsultavimą ir ankstyvąją intervenciją. Intervencija neturi būti suprantama, kaip išmoktų procedūrų (darbo būdų) taikymas praktikoje. Pagalba (terapija) yra problemų sprendimo veikla, nes siekdamas efektyviai dirbti, logopedas turi gebėti įvertinti intervencijos veiksmingumą ir, atsižvelgdamas į rezultatus, keisti veiklos ir darbo būdus. Logopedas turi būti kūrybiškas ir žinoti, kaip rasti papildomos, reikalingos informacijos, kuri padėtų užtikrinti darbo efektyvumą.

Darbo metu logopedas privalo gerbti klientus, jų šeimos narius (globėjus), gebėti bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, laikytis etikos reikalavimų ir šalyje galiojančių įstatymų. Logopedas, dalyvaudamas kvalifikacijos kėlimo veikloje, turi nuolat plėsti ir atnaujinti savo profesines žinias ir įgūdžius, domėtis moksliniais tyrimais ir nauja informacija (dalyvauti seminaruose, paskaitose, mokslinėse konferencijose). Jis turi žinoti mokslinių tyrimų reikšmę ir būti susipažinęs su įvairiomis tyrimų metodologijomis.

Išvada

Logopedas, siekdamas kuo efektyviau padėti klientams, turi apjungti mokslines žinias ir profesinius įgūdžius.

  Logopedija yra besivystanti profesija, esanti tarp teorijos ir mokslinės praktikos. Šios direktyvos, atsižvelgiant į profesijos raidą, gali būti keičiamos.

Apibrėžimai ir komeptencijų sritys

Logopedas yra specialistas teikiantis pagalbą vaikams, paaugliams ir suaugusiems turintiems kalbėjimo, kalbos, komunikacijos, balso, rašymo (skaitymo) sutrikimų. Logopedas atsakingas už prevenciją, įvertinimą, pagalbos teikimą ir mokslinius tyrimus komunikacijos ir jos sutrikimų srityje. Šiame kontekste, komunikacija apima visus kalbos suvokimo, rašomosios ir šnekamosios kalbos bei neverbalinio bendravimo procesus.
Logopedas dirba su asmenimis turinčiais šių sutrikimų:
artikuliacijos sutrikimai
kalbėjimo sutrikimai
balso sutrikimai
kalbinės raiškos sutrikimai
rašomosios kalbos sutrikimai
sutrikimai pažeidžiantys matematinį ir loginį mąstymą
ankstyvoji intervencija
klausos sutrikimai (kurtumas)
afazija ir kiti neurologinės kilmės sutrikimai (rijimo, maitinimo terapija)
sklandaus kalbėjimo sutrikimai
Logopedai dirba įvairiose įstaigose, priklausomai nuo socialinio – ekonominio šalies lygio.
– Sveikatos priežiūros įstaigose:
ligoninės, reabilitacijos centrai, specialios medicininės – ugdymo įstaigos, specialūs centrai vaikams, turintiems kompleksinių sutrikimų / negalių (pvz., klausos, regos, judėjimo, mokymosi negalės), psichiatrinės ligoninės, vaikų globos namai, privačiuose kabinetuose.
– Švietimo įstaigose:
specialiosios ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo darželiai ir mokyklos, kuriuose integruojami ir ugdomi vaikai, turintys negalių.

Kalbos ir kalbėjimo sutrikimų prevencija

Pasaulinė Sveikatos Organizacija nurodo 3 prevencijos etapus.

Pirminė prevencija:

apima veiklą, kurios tikslas – mažinti sutrikimų dažnumą ir naujų atvejų atsiradimo riziką populiacijoje. Šis principas logopedinėje praktikoje apima informacijos sklaidą ir sveikatos priežiūros specialistų, kurie susiduria su asmenimis turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų švietimą.

Antrinė prevencija:

susijusi su veikla, kurios tikslas – mažinti sutrikimų paplitimą ir jų atsiradimo laiką. Remiantis šiuo principu logopediniame darbe, svarbu atlikti įvertinimą ir kuo anksčiau nustatyti sutrikimus. Ankstyvoji diagnostika ir logopedinė pagalba gali padėti įveikti sutrikimą ar sumažinti problemos progresavimą.

Tretinė prevencija:

pagrindinis tikslas – sumažinti ilgalaikių (pastovių) sutrikimų paplitimą ir funkcionavimo sunkumus, kylančius dėl esamo sutrikimo. Logopedinėje praktikoje, tai reiškia įvairius darbo būdus ir metodus apimančią pagalbą (reabilitaciją), siekiant įveikti problemas galinčias atsirasti dėl esamo sutrikimo.

Logopedai dažniausiai atlieka tretinio lygio prevencinį darbą. Pastaraisiais metais, daugiau dėmesio skiriant tarpdisciplininės komandos bendradarbiavimui, pirminė ir antrinė prevencija tampa vis svarbesne logopedinio darbo dalimi.

Siekiant optimizuoti prevenciją, svarbu supažindinti su jos principais ir taikymu logopedijos studentus bei logopedus praktikus visose Europos šalyse.

I. Informacijos sklaida ir sveikatos priežiūros specialistų švietimas

 Logopedai informuoja apie kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos raidą bei sutrikimus švietimo, sveikatos priežiūros, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus. Informacija gali būti individualiai teikiama tėvams ir šeimos nariams, taip pat susirinkimuose, konferencijose, spaudoje, kitų profesijų specialistų kvalifikacijos kėlimo programose.

Informacija pateikiama įvairiomis temomis: vaikų kalbos raida, vaiko raidos skatinimas, interakcija, pirmieji kalbos sutrikimų požymiai, rašymo ir skaitymo sutrikimai, balso, rijimo sutrikimai, sutrikimų atpažinimas, specialistų bendradarbiavimas ir kt.

Tikslai – informacija turi būti prieinama įvairių sričių specialistams (pvz. gydytojai, mokytojai, darželių auklėtojai, slaugytojai), kurių bendradarbiavimas su logopedais yra ypač svarbus. Tarpdisciplininės komandos nariai turėtų būti supažindinami su šiuolaikinėmis, įrodymais grindžiamos logopedinės praktikos žiniomis kvalifikacijos kėlimo kursuose ar studentų rengimo programose. Visuomenė ir kitų sričių specialistai turėtų žinoti, kaip kalbos ir kalbėjimo sutrikimai gali paskatinti kitas socialines, emocines ar mokymosi problemas ir trikdyti šeimos gerovę. Informuojant visuomenę rekomenduojama supažindinti su logopedinės pagalbos būdais, nurodyti kada ir kur galima kreiptis pagalbos. Svarbu nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir vykdyti informacijos sklaidą.

II. Rekomendacijos tėvams ir ankstyvasis ugdymas

 Gali būti taikoma įvairi intervencija: prevencinis darbas su būsimais tėvais (prenatalinis periodas), reguliarus vaikų priklausančių rizikos grupei įvertinimas, tėvų auginančių vaikus turinčius sutrikimų švietimas (mokymas), rekomendacijos mokytojams ir kitiems specialistams, tėvų savipagalbos grupių skatinimas, informacija apie darbą namuose, asmenų turinčių maitinimo, rijimo sutrikimų globa, nukreipimas kitų specialistų konsultavimui.

Tikslai – mokyti kitų sričių specialistus atpažinti rizikos veiksnius, suteikti žinių kiekvienam asmeniui ar jo šeimai apie logopedinės pagalbos galimybes (kur kreiptis).

III. Ankstyvasis kalbos sutrikimų nustatymas

Įvertinimas: logopedas turėtų bendradarbiauti su kitais specialistais (pvz., gydytojais, mokytojais, slaugytojais, psichologais). Ne visi taikomi įvertinimo instrumentai (testai, apklausos formos) yra standartizuoti. Svarbu atskirti natūralius raidos ypatumus, atskleisti ir nustatyti sutrikimus. Įvertinimas yra sutrikimų atpažinimas nustatytais metodais, kurie gali būti taikomi pakartotinai, siekiant atskirti asmenis turinčius tam tikrų sutrikimų.

Tikslai – standartizuotų testų, darbo programų kūrimas ir taikymas, įtraukiant kitų sričių specialistus. Ankstyvasis įvertinimas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui, kuo ankstyvesniame amžiuje ir atliekamas pakartotinai. Patikrinimą gali atlikti specialiai apmokyti specialistai. Sutrikimą nustato (diagnozuoja) logopedai. Remiantis mokslinių tyrimų metodologija, turi būti renkami ir registruojami patikrinimų duomenys, leidžiantys atlikti epidemiologinius tyrimus.

IV. Rekomendacijos

Logopedai turėtų aktyviau dalyvauti atliekant:

šnekamosios ir rašomosios kalbos sutrikimų patikrinimą;

prevencinį darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis;

epidemiologinius, longitudinius ir ankstyvojo įvertinimo tyrimus.

V. Etika ir prevencija

Atliekant prevencinį darbą būtina laikytis CPLOL parengtų etikos reikalavimų ir kitų nuostatų:

1. Prevencija turi praplėsti / papildyti, bet ne pakeisti kitus sveikatos priežiūros sistemoje taikomus įvertinimo būdus.

2. Prevencija turi būti grindžiama žmogaus teisių pripažinimu ir paciento teise į privatumą.

3. Prevencija turi padėti gerinti asmens gyvenimo kokybę.

4. Prevencija ir ankstyvasis įvertinimas turi padėti specialistams surinkti tinkamą informaciją diagnozuojant sutrikimus ir planuojant intervencijos strategijas.

Prevencijos darbo grupė
Parengtas lankstinukas apie kalbos suvokimo ir ekspresyviosios vaikų kalbos raidą;
Parengtas klausimynas skirtas nustatyti vaikų kalbos sutrikimus ankstyvame amžiuje. Anketą sudaro klausimai apie bendravimo, žaidimo, kalbos suvokimo ir ekspresyviosios kalbos ypatumus, požymius, leidžiančius atpažinti vėluojančią kalbos raidą nuo 0 – 18 mėn. Klausimyną gali taikyti pediatrai, šeimos gydytojai ir kiti specialistai.
Parengti bukletai apie vaikų kalbos raidą:
0 – 12 mėn.
1 – 2 m.
2 – 3 m.
3 – 4 m.
Atlikta Europos logopedų apklausa apie pagalbą suaugusiems asmenims turintiems kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų. Tikslai:
1. Identifikuoti logopedinės pagalbos suaugusiems situaciją Europos šalyse;
2. Parengti rekomendacijas apie logopedinės pagalbos teikimą suaugusiems;
3. Skleisti informaciją apie logopedinės pagalbos suaugusiems būdus ir metodus

Š. m. lapkričio 11 -12 d. logopedė Vilma Makauskienė vedė dviejų dienų seminarą Latvijos logopedų asociacijos nariams. Seminaro dalyviai susipažino su multidimensine mikčiojimo struktūra, mikčiojančiųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų, mokinių ir suaugusiųjų įvertinimu bei įvairiomis pagalbos strategijomis. Buvo pristatytos skirtingos mikčiojimo įveikimo programos ir būdai – Tėvų ir vaiko interakcijos metodas (M. Palin centras, Anglija), Kompleksinė mikčiojimo įveikimo programa (Alberto universitetas, Kanada), Sėkminga Mikčiojimo Valdymo Programa (Rytų Vašingtono universitetas, JAV), Kompiuterinė mikčiojimo įveikimo programa „Demosten“ (Klinikinės psichologijos institutas, Rusija).
Seminare dalyvavo apie 60 švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių logopedų. Baigiantis seminarui, dalyviai rašė savo atsiliepimus apie seminarą:
Sužinojau labai daug apie naujus ir šiuolaikiškus mikčiojimo įveikimo būdus. Patiko, kad pateikiam daug praktinio darbo pavyzdžių, filmuota medžiaga. Dvi dienos prabėgo labai greitai.
Turiu ilgametę logopedinio darbo patirtį mokykloje, tačiau darbas su mikčiojančiais kelia daug neaiškumų. Medžiaga išdėstyta išsamiai ir sistemingai, daugelį sklandaus kalbėjimo technikų galėsiu pritaikyti savo darbe.
Mikčiojimas – vienas iš sudėtingiausių sutrikimų, todėl labai norėjau dalyvauti šiame seminare. Likau labai patenkinta. Įgytos žinios apie mikčiojančiųjų jausmų, emocijų ir požiūrio keitimą, mikčiojimo modifikavimo (valdymo) būdus buvo naujos ir reikalingos.

Š. m. lapkričio 30 d. VšĮ Logopedinės pagalbos centre viešėjo grupė studentų iš Belgijos , Lježo universiteto. Susitikime dalyvavo 10 logopedijos ir psichologijos specialybės studentų bei Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Ruškus. Logopedinės pagalbos centro direktorė – logopedė Vilma Makauskienė supažindino svečius su centro veikla, taikomais darbo būdais ir metodais, didaktinėmis priemonėmis. Studentai aktyviai domėjosi specialiųjų poreikių vaikų ugdymu Lietuvoje, pateikė klausimų apie pagalbos galimybes įvairių kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems asmenims.
Svečių atsiliepimai:
Aš esu Lježo universiteto studentė, kuri dalyvavo kelionėje į Lietuvą kartu su prof. JJ Detraux. Noriu Jums padėkoti už šią nuostabią patirtį. Tai padėjo man suvokti tarptautinių ryšių svarbą dalinantis žinias. Ačiū taip pat už Jūsų sutikimą. Paskaitos ir susitikimai buvo labai turiningi ir įdomūs. Tikiuosi grįžtį į Jūsų gražią šalį.
Jūsų, Mélotte Evelyne, logopedijos studentė

DAILĖS STUDIJOS TIKSLAI
• Pagrindinis tikslas – ugdyti vaiko prigimtinius gebėjimus, o svarbiausiai – kūrybiškumą.Kūrybiškumas
leidžia priimti nepriklausomus, savarankiškus, originalius sprendimus ir kūrybiškai juos įgyvendinti.
• Vienas pagrindinių tikslų – skatinti vaiką eksperimentuoti įvairiomis dailės raiškos priemonėmis ir
būdais, patiriant atradimo ir kūrybos džiaugsmą. Minties kūrybiškumo rodiklis – eksperimentavimas –
ugdo drąsą, ryžtą, naujų taisyklių kūrimą, pasitikėjimą savo pačių jėgomis.
DAILĖS STUDIJOJE
• Taikomi dailės terapijos metodai. Dailės terapija – meno terapijos kryptis, kur dailė taikoma, kaip
pirminis komunikavimo būdas. Vaikas skatinamas naudotis kūryba kaip emociniu išlydžiu, išsivaduoti
nuo įtampų, tapti paslankiu bei laisvu, lengvai prisitaikyti ir gerai jaustis naujoje situacijoje, nepatiriant
nesėkmių.
•
Nesiorientuojame į konkretų rezultatą, bet į teigiamas emocijas keliantį, įgūdžius lavinantį kūrybinį procesą. Kūrybinio proceso išgyvenimas, eksperimentavimas formomis, spalvomis, atradimų džiaugsmas kelia vaiko savivertę, skatina dėmesio koncentravimą, originalų kūrybinį mąstymą, lavina psichomatorinius ir sensorinius įgūdžius, smulkiąją ir stambiąją motoriką, akių – rankų koordinaciją, kalbinius įgūdžius, stimuliuoja pasaulio pažinimą ir suvokimą. Piešimas, tapyba, lipdymas – viena iš ankstyvųjų bendravimo ir mąstymo formų šalia žaidimų ir kalbos.
UGDYMO DAILE TURINYS
•
Dailės studijos programa orientuota į savęs ir pasaulio pažinimą, teigiamų emocijų patyrimą ir jų išraiškos galimybę kuriant, taip pat savo lavėjančių gebėjimų, įvairių dailės raiškos būdų ir priemonių pažinimą. Vaikai išbando spalvotų pieštukų, vaškinių, aliejinių kreidelių, pastelės, akvarelės, guašo galimybes, susipažįsta su akvarelinias ir tapybinias teptukais, eksperimentuoja piešdami spalvotais lašeliais, tapydami pirštais, o taip pat netradiciniais būdais ir priemonėmis, tarpusavyje derindami skirtingas dailės raiškos galimybes. Kurdami vaikai sužino ir suvokia terminus ,,tapyba”, ,,paveikslas”, ,,paroda”, ,,skulptūra” ir kt. reikšmes, susipažįsta su spalvotyra, ugdosi pagarbą ir toleranciją kitokiai draugų kūrybai.
DAILĖS PEDAGOGO VAIDMUO
• Dailės pedagogas siūlo kūrybos kryptį, palaiko vaiko kūrybinę iniciatyvą ir kilusias idėjas, sudaro sąlygas eksperimentuoti, skatina stebėti ir atrasti, o taip pat padeda įgyvendinti kūrybinį sumanymą.
TĖVŲ VAIDMUO
• Tėvai – pasyvūs kūrybinio proceso stebėtojai, visada esantys šalia, palaikantys vaiko idėjas, leidžiantys jam laisvai savarankiškai veikti, nekritikuojantys, tolerantiški, dėmesingi vaiko kūrybai, dailės raiškai, teigiamai vertinantys jo pastangas, padedantys formuotis iniciatyviai, savimi pasitikinčiai, kūrybingai asmenybei.
Parengė DAILĖS STUDIJOS vadovė dailės pedagogė, psichologė Jolanta Kunigėnienė

Vilma Makauskienė, Daiva Kiškienė, Inga Traškevičiūtė, Alma Luneckienė Š. m. rugpjūčio 20-29 dienomis Botevgrado mieste, Bulgarijoje, vyko mokymai logopedams Įrodymais grindžiama logopedinė pagalba. Kursus organizavo Bulgarijos logopedų asociacijos narė, logopedė ir psichologė Marija Peeva bei Jaunimo organizacijos vice prezidentas Yonko Dodev. Organizatorių iniciatyva buvo parengtas projektas „Let‘s giev a helping hand“, kurį finansavo Europos Aktyvaus jaunimo programa. Kursuose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos ir Kipro logopedai. Kiekvieną šalį atstovavo keturi specialistai dirbantys švietimo, sveikatos priežiūros institucijose su vaikais ir suaugusiais turinčiais kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, bei universitetų dėstytojai.
Paskaitas apie Įrodymais grindžiamos praktikos principų taikymą praktiniame logopedų darbe dėstė Dr. Hanneke Kalf (Radboud Universiteto Medicinos centras, Nijmegen, Olandija) ir Dr., prof. Ellen Gerrits (Utrechto Universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Olandija). H. Kalf skaito paskaitas studentams, atlieka mokslinius tyrimus ir dirba su asmenimis turinčiais neurologinio pobūdžio kalbėjimo ir kalbos sutrikimų (pvz. asmenys patyrę insultą, sergantys Parkinsono liga, po kaklo-galvos onkologinių operacijų). E. Gerrits mokslinio bei praktinio darbo sritis – vaikų su kohliariniais implantais kalbos raida, vėluojanti ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos raida ir disleksija. Dėstytojos parengė išsamų kursą apie įrodymais grindžiamos logopedinės praktikos principus ir jų taikymą kasdieniniame darbe, pateikė daug pavyzdžių iš savo darbo praktikos bei su nagrinėjama tema susijusių mokslinių straipsnių.
Pirmoji kursų diena buvo skirta dalyvių susipažinimui ir įžanginiam dėstytojų pranešimui. Kiekvieno šalies atstovai buvo iš anksto paprašyti parengti 30 min. trukmės pranešimą apie logopedinės pagalbos teikimą šalyje bei įrodymais grindžiamos praktikos principų taikymą logopediniame darbe. Kursuose dalyvavusių šalių atstovai supažindino su logopedų rengimo universitetuose programomis, aptarė logopedinės pagalbos organizavimo ypatumus bei trūkumus. Bendra Rytų Europos šalyse dirbančių logopedų problema – kiekybinių standartizuotų metodikų, kalbos vertinimo testų stoka, kurie padėtų tiksliau vertinti savo darbo efektyvumą ir klientų problemos sudėtingumą bei pažangą.

Programos dalyviai

Lietuvos atstovės: Daiva, Alma, Inga ir Vilma

Įrodymais grindžiamos logopedinės praktikos Lietuvoje pristatymas

Kursų dėstytojos H. Kalf ir E. Gerrits

Apsilankymas privačiame logopedinės pagalbos centre „Pumpelina“

Vizito į Sofiją akimirkos

Informaciją parengė Mikčiojimo Problemų klubo prezidentas Juozas Petrulis
Kongresas, kuris organizuojamas Nyderlandų mikčiojančiųjų asociacijos “Demosthenes” Tarptautinei mikčiojančiųjų asociacijai (ISA), bus rengiamas 2013 m. birželio 10-13 dienomis Lunteren mieste, Nyderlanduose.[more…]
Kongreso tikslas yra suteikti žodį žmonėms, susijusiems su mikčiojimu – mikčiojantiesiems ar mikčiojimo gydymo specialistams. Tai puiki proga pasidalinti patirtimi, nuomonėmis ir naujovėmis. Šiam tikslui bus organizuojama daug prezentacijų ir seminarų, kuriuos ves mikčiojančiųjų bendruomenėje gerai žinomi žmonės.
Kiekvieną kongreso dieną pagrindinėje salėje įžangine kalba bus pradėta rytinė ir vakarinė programa, kuri vėliau bus tęsiama mažesnėse grupelėse atskiruose kabinetuose. Pagrindinių vedančiųjų pavardės jau yra paskelbtos. Norint pateikti prašymą dėl kitų prezentacijų ar seminarų prašome užpildyti formą iki 2013 sausio 1d.
Šiame puslapyje yra daug naudingos informacijos. Čia rasite ne vien smulkų kongreso renginių aprašymą, atvykimo ir apgyvendinimo galimybes, bet ir pasiūlymus, ką būtų galima nuveikti Nyderlanduose per kelias dienas prieš ar po kongreso. Taip pat, rasite vedančiųjų prisistatymą ir atsakymus į dažnai užduodamus klausimus.
Kongreso pradžia birželio 10d. pirmadienį. Antradienio popietę planuojamas pobūvis. Trečiadienį, birželio 12 d. – iškilmingi pietūs. Konkreso pabaiga ketvirtadienio popietę, birželio 13d.
Prieš kongresą, birželio 9 d. sekmadienį, bus organizuojamas visuotinis ISA susirinkimas, kuriame kviečiami dalyvauti visi ISA nariai ir visų mikčiojimo asociacijų nariai. Balsavimo teisę turės tik asociacijų įgaliotieji asmenys.
Kongreso oficiali kalba yra anglų kalba. Dauguma informacijos puslapyje taip pat yra anglų kalba. Prašome susisiekti jei kyla neaiškumų. Taip pat kviečiame pasidalinti savo viltimis ar siekiais užpildant klausimyną.
Mes tikimės, kad turėsite malonumą naršydami šį puslapį. Ir laukiame susitikimo kongrese!
Nuoširdūs linkėjimai,
MaartjeBorghuis
RichardBourgondien
PatrickWetzels
10-tojo Pasaulinio mikčiojančiųjų kongreso organizatoriai

Atsiliepimą parengė B. Strazdaitė

 Šiais metais pirmą kartą teko sudalyvauti Pasauliniame kongrese mikčiojimo tema. Šis kongresas vyksta jau keletą dešimtmečių ir besidomintiems mikčiojimo sritimi gerai žinomas. Pirmasis buvo suorganizuotas Japonijoje 1986 metais, o vėliau kas keleri metai rengiamas skirtingose šalyse, žemynuose: Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Azijoje, Australijoje ir Europoje. Į pastarąjį kontinentą kongresas sugrįžo ir šiais metais, kur, įskaitant ISA narių susitikimą, truko 5 dienas Lunteren mieste, Nyderlanduose. Dalyvavimas jame – tai nepaprastai naudinga ir įkvėpianti patirtis. Turėjau galimybę susipažinti su skirtingų tautybių mikčiojančiaisiais, logopedais, pedagogais bei šios srities mokslininkais, kartu diskutuoti, dalintis patirtimi, žiniomis, išgyvenimais ir bandyti pažvelgti į mikčiojimą iš platesnės perspektyvos. Kadangi buvau vienintelė lietuvė tarp kitų kelių šimtų dalyvių, džiaugiuosi turėjusi galimybę sudalyvauti ir perduoti įspūdžius bei informaciją Lietuvos mikčiojimo klubo bei savipagalbos grupės nariams, logopedams. Žinoma, sunku išskirti keletą įsimintiniausių detalių iš galybės patirtų prasmingų momentų, bet norėčiau pasidalinti bent keletu pastebėjimų. [more…]
Kalbant apie patirtis, klausant asmeninių istorijų, susidarė įspūdis, jog mikčiojančių žmonių vidinė jausena yra labai panaši, tačiau aplinkybės, kuriose kiekvienam tenka su tuo gyventi gerokai skiriasi. Kartais šia aplinkybe yra tiesiog šeima, o kartais netgi – žemynas. Pastaruoju atveju, neabejotinai išskirčiau Afriką, kurioje, akivaizdu, trūksta ne tik logopedinės, bet kartu švietėjiškos – mikčiojimo sampratos keitimo/suvokimo – pagalbos.
Kalbant apie logopedinę pagalbą, džiugina tai, jog šiandien mikčiojantys gali ieškoti bei rasti on-line terapijų. Kongrese man įsiminė dvejos: „Freach“ (www.parlo-institut.de/freach/isa) ir Barbara L. Dahm (stutteringonlinetherapy.com). B. L. Dahm yra logopedė iš Izraelio, turinti ilgametę darbo patirtį mikčiojimo srityje. Jos terapijų metodas išsiskiria tuo, kad remiasi minčių valdymu ir grindžiamas mikčiojimo kaip automatinio proceso, sugeneruojamo smegenyse, suvokimu. Kita itin gerai įsiminusi, bet jau ne on-line terapija – japonų metodas skirtas suaugusiems. Tai iš tiesų labai ilga, jei neklystu, apie 10 metų trunkanti terapija, savo pobūdžiu primenanti ritualinius, teatralinius užsiėmimus, reikalaujančius gilaus susikaupimo ir pasinėrimo į procesą.
Besidomintiems literatūra turėtų būti įdomu, jog į kongresą taip pat buvo atvykę keletas mikčiojimo patirtį turinčių rašytojų. Brukline gyvenanti Katherine Preston pristatė ilgai rašytą ir neseniai išleistą knygą „Out With It: How Stuttering Helped Me Find My Voice“. Beje, nors knyga įkvėpta asmeninės mikčiojimo bei žmonių susijusių su šia kalbos problema patirties, K. Preston mano, jog ji yra skirta kur kas platesnei auditorijai ir galėtų būti įdomi visiems, turintiems „kažkokių“ sunkumų, kuriuos stengiasi įveikti. Pranešimą taip pat skaitė britų novelistas David Mitchell, parašęs knygą „Debesų žemėlapis“ („Cloud Atlas“), pagal kurią vėliau tokiu pačiu pavadinimu buvo pastatytas filmas. Žinant, jog „Debesų žemėlapis“ yra gana sudėtingas ir rimtas kūrinys, D. Mitchell pranešimas nustebino paprastumu, atvirumu ir betarpiškumu, žinoma, išlaikydamas subtilią literatūrinę pasakojimo manierą.
 

Kongrese taip pat dalyvavo Ph.D. David Shapiro, Anita Blom, Micheal O‘Shea bei daugelis kitų šioje srityje gerai žinomų ir gerbiamų asmenybių, kurių išsamesnius pranešimų aprašymus ir pristatymų skaidres galima rasti adresu www.stuttering2013.com.
Tiesa, šių metų spalio 1-22 dienomis taip pat organizuojama ISAD on-line konferencija, kurioje gali dalyvauti kiekvienas, besidomintis mikčiojimo tema t.y. šios srities mokslininkai, studentai, logopedai, mikčiojantys, jų šeimos nariai, bendradarbiai, draugai ar pan. Detalesnę informaciją galima rasti internete isad.isastutter.org.  Tai puiki proga, todėl nepraleiskite, pasidalinkite šia informacija su tais, kuriems galėtų būti įdomu, ir būtinai sudalyvaukite!
Pabaigai, norėčiau padėkoti organizatoriams – Nyderlandų mikčiojančiųjų asociacijai „Demosthenes” – už viską, kas vyko kongrese: nuo seminarų iki trumpų kavos pertraukėlių šypsenų ir įspūdžių pasidalinimui. Tai palietė mane netikėtu, bet ypatingu būdu. Taip pat dėkoju ISA (International Stuttering Association) už finansinę paramą dalyvaujant kongrese.
Ačiū visiems!