Logopedė V. Makauskienė
M. Palin pagalbos mikčiojantiems vaikams centras (The Michael Palin Centre for Stammering Children) savo veiklą pradėjo 1993 m., Londone. Centro įkūrimą inicijavo logopedai L. Rustin, T. Reid ir aktorius – keliautojas M. Palin. Centro veiklą finansuoja Vaikų mikčiojimo tyrimų asociacija ir Islingtono bendruomenės sveikatos priežiūros centras. Šiuo metu centre dirba 11 logopedų ir 4 administratoriai. Logopedinės paslaugos teikiamos įvairaus amžiaus mikčiojantiems vaikams bei suaugusiems. Centre lankosi Londone bei kituose Anglijos miestuose gyvenantys asmenys, konsultuojami su mikčiojančiais vaikais dirbantys logopedai ir kiti specialistai, organizuojami įvairūs seminarai, intensyvios mikčiojimo terapijos grupės, mokomi logopedijos studentai bei suteikiama galimybė savo žinias ir darbo įgūdžius pagilinti logopedams – praktikams. Centre dirbantys specialistai atlieka mokslinius mikčiojančiųjų ir pagalbos veiksmingumo tyrimus, glaudžiai bendradarbiauja su Amerikos mikčiojimo fondu, parengė keletą įdomių leidinių: Nicholas, Kalman (2008) „Tėvų – vaiko interakcijos metodas“, DVD Botterill, Cook (2010) „Į sprendimus orientuota trumpalaikė terapija“, „Kognityvinė elgesio terapija“ ir daugelį kitų. M. Palin centro logopedės veda seminarus įvairiose pasaulio šalyse, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.
Stažuotė M. Palin centre buvo labai įdomi ir naudinga. Turėjau galimybę išsamiai susipažinti su Tėvų – vaiko interakcijos metodu, dalyvavau keturių dienų seminare bei stebėjau, kaip atliekamas vaiko įvertinimas, konsultuojami tėvai, vedamos individualios logopedinės pratybos. Dalyvavau dvi savaites trukusioje intensyvioje mikčiojančių paauglių terapijos programoje, daug sužinojau apie kognityvinės – elgesio terapijos taikymo galimybes dirbant su mikčiojančiais. Esu dėkinga Alison Nicholas ir Elaine Kelman už leidimą versti ir publikuoti lietuvių kalba ikimokyklinio amžiaus mikčiojančių vaikų įvertinimo ir tėvų konsultavimo medžiagą, taip pat Švietimo ir mainų paramos fondui už finansinę paramą.
Daugiau informacijos apie M. Palin centrą galite rasti puslapyje www.stammeringcentre.org
Stažuotė M. Palin pagalbos mikčiojantiems vaikams centre
Įspūdžiai iš 10-tojo Pasaulinio mikčiojančiųjų kongreso
Informaciją parengė Mikčiojimo Problemų klubo prezidentas Juozas Petrulis
Kongresas, kuris organizuojamas Nyderlandų mikčiojančiųjų asociacijos “Demosthenes” Tarptautinei mikčiojančiųjų asociacijai (ISA), bus rengiamas 2013 m. birželio 10-13 dienomis Lunteren mieste, Nyderlanduose.[more…]
Kongreso tikslas yra suteikti žodį žmonėms, susijusiems su mikčiojimu – mikčiojantiesiems ar mikčiojimo gydymo specialistams. Tai puiki proga pasidalinti patirtimi, nuomonėmis ir naujovėmis. Šiam tikslui bus organizuojama daug prezentacijų ir seminarų, kuriuos ves mikčiojančiųjų bendruomenėje gerai žinomi žmonės.
Kiekvieną kongreso dieną pagrindinėje salėje įžangine kalba bus pradėta rytinė ir vakarinė programa, kuri vėliau bus tęsiama mažesnėse grupelėse atskiruose kabinetuose. Pagrindinių <a href=”http://www.demosthenes.nl/wc2013/index.php/the-congress/keynote-speakers”>vedančiųjų pavardės</a> jau yra paskelbtos. Norint pateikti prašymą dėl kitų prezentacijų ar seminarų prašome užpildyti <a href=”http://www.demosthenes.nl/wc2013/index.php/news/218-submit-abstracts”>formą</a> iki 2013 sausio 1d.
<a href=”http://www.stuttering2013.com/”>Šiame puslapyje</a> yra daug naudingos informacijos. Čia rasite ne vien smulkų kongreso renginių aprašymą, atvykimo ir apgyvendinimo galimybes, bet ir pasiūlymus, ką būtų galima nuveikti Nyderlanduose per kelias dienas prieš ar po kongreso. Taip pat, rasite vedančiųjų prisistatymą ir atsakymus į dažnai užduodamus klausimus.
Kongreso pradžia birželio 10d. pirmadienį. Antradienio popietę planuojamas pobūvis. Trečiadienį, birželio 12 d. – iškilmingi pietūs. Konkreso pabaiga ketvirtadienio popietę, birželio 13d.
Prieš kongresą, birželio 9 d. sekmadienį, bus organizuojamas visuotinis ISA susirinkimas, kuriame kviečiami dalyvauti visi ISA nariai ir visų mikčiojimo asociacijų nariai. Balsavimo teisę turės tik asociacijų įgaliotieji asmenys.
Kongreso oficiali kalba yra anglų kalba. Dauguma informacijos puslapyje taip pat yra anglų kalba. Prašome susisiekti jei kyla neaiškumų. Taip pat kviečiame pasidalinti savo viltimis ar siekiais užpildant <a href=”http://www.demosthenes.nl/wc2013/index.php/the-congress/questionnaire”>klausimyną</a>.
Mes tikimės, kad turėsite malonumą naršydami <a href=”http://www.stuttering2013.com/”>šį puslapį</a>. Ir laukiame susitikimo kongrese!
Nuoširdūs linkėjimai,
MaartjeBorghuis
RichardBourgondien
PatrickWetzels
10-tojo Pasaulinio mikčiojančiųjų kongreso organizatoriai
Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika
Vadovėlyje “Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika” išsamiai nagrinėjamas mikčiojimo fenomenas. Skaitytojai turės galimybę susipažinti su mikčiojimo kilmę aiškinančiomis teorijomis, mikčiojimo požymiais, jo pobūdį ir intensyvumą lemiančiais veiksniais. Specialistai ras daug praktinės informacijos apie mikčiojimo įvertinimo ir įveikimo būdus, pagalbos strategijas skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams, mokiniams ir suaugusiems.
Knygoje pateikiama daug informacijos mikčiojančių vaikų tėvams, pedagogams, psichologams ir mikčiojantiems asmenims.
Norintys įsigyti šią knygą gali kreiptis adresu
Svanorių 284 – 221, Kaunas Logopedinės pagalbos centras
arba užsisakyti el. paštu [email protected]
Knygos kaina 30 eu. (plius siuntimo išlaidos)
Pagarbiai, dr. V. Makauskienė
VšĮ Logopedinės pagalbos centras
Informacija apie mikčiojimą
Kai kurie žmonės mano, kad mikčiojimas yra nesudėtinga problema, kurią gali padėti išspręsti paprasti patarimai, tačiau daugeliui suaugusių žmonių tai yra nulatinis, visa gyvenimą trunkantis sutrikimas. Žemiau pateikiami patarimai, kurie gali padėti mikčiojantiems.
Logopedo profesijos diena. Kada logopedas gali padėti?
Kovo 6 d. Europoje yra minima logopedo profesijos diena. Europos logopedų asociacija (CPLOL), vienijanti daugelio šalių specialistų organizacijas, 2004 metais priėmė nutarimą minėti logopedo profesijos dieną. Pagrindinis logopedo dienos tikslas yra suteikti visuomenei daugiau žinių apie įvairius kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimus, jų įveikimo galimybes bei padėtų laiku atpažinti kalbėjimo ir kalbos problemas.
Lietuvos logopedų asociacija nuo 2010 metų tapo Europos logopedų organizacijos nare. Dalyvavimas daugelį Europos šalių vienijančioje organizacijoje suteikia galimybę dalintis informacija, įgyti naujų žinių ir užtikrinti aukštesnę paslaugų asmenims turintiems kalbos ir kalbėjimo sutrikimų kokybę.
Kiekvienais metais yra skelbiama tema, kuriai skiriamas didžiausias specialistų dėmesys, organizuojamos konferencijos ir seminarai. Šių metų tema yra rijimo sutrikimai. Temą lydi šūkis: „Valgyk ir gerk saugiai: mėgaukis gyvenimu!“. Maitinimosi, gėrimo ir rijimo sunkumus, kuriuos logopedai įvardija disfagijos sąvoka, gali patirti įvairaus amžiaus asmenys. Maitinimosi ir rijimo sunkumai gali pasireikšti dėl įvairių raidos sutrikimų, judėjimo negalių, smegenų traumos, insulto, demencijos ar onkologinių ligų. Disfagija gali nulemti netinkamą mitybą, dehidrataciją, kvėpavimo takų infekcijas bei sutrikdyti asmens psichloginę savijautą. Pasireiškus tokiems sunkumams, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos į specialistus – logopedą, gydytoją ar dietologą. Logopedams ir kitiems specialistams, besidomintiems rijimo sutrikimų tema, Lietuvos logopedų asociacija spalio mėnesį planuoja organizuoti tarptautinį seminarą. Tikimasi, kad ypatingas dėmesys Lietuvoje ir Europoje skiriamas disfagijos temai, sudarys prielaidas šalies logopedams plėtoti profesines kompetencijas šioje srityje.
Dažnai manoma, kad logopedas yra specialistas dirbantis su netaisyklingai kalbančiais vaikais, tačiau priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio, logopedai gali padėti įveikti ar sušvelninti kalbos sutrikimus tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek sulaukus senyvo amžiaus. Ikimokykliniame amžiuje dažniausia problema yra vėluojanti kalbos raida ir netaisyklingas garsų tarimas. Neretai tėveliai linkę laukti, kol vaikas „išaugs“ ir pradės aiškiai kalbėti. Kai kuriais atvejais, vaiko kalba formuojasi „šuoliais“ ir iki 2–2,5 m. mažai žodžių tariantis vaikas pradeda kalbėti sakiniais, tačiau taip nutinka ne visada ir todėl rekomenduojama, kad vaiko kalbos suvokimą ir žodyną įvertintų specialistas, atsižvelgdamas į galimus sutrikimo rizikos veiksnius.
Mokykliniame amžiuje, ypač tais atvejais, kai vaiko kalbos raida vyko pavėluotai, susiduriama su skaitymo ir rašymo sunkumais. Vaikams sunku skirti panašiai skambančius garsus (pvz., i-y, u-ū, e-ė ir pan.), rašydami diktuojamus žodžius jie sukeičia vietomis raides, jas praleidžia, sunkiai įsisavina ir taiko gramatikos taisykles. Taip pat pasireiškia lėtas skaitymo tempas, teksto suvokimo sunkumai. Vyresniame amžiuje, patyrus insultą ar galvos smegenų traumą, gali būti prarandamas gebėjimas suvokti aplinkinių kalbą ar taisyklingai tarti žodžius.
Kita kalbėjimo problema, kuri būdinga 5% vaikų ir 1% suaugusiųjų yra mikčiojimas, dažnai sukeliantis didelį emocinį diskomfortą, sunkesniais atvejais – kalbėjimo baimę ir bendravimo vengimą. Logopedo paslaugos yra teikiamos sveikatos priežiūros irikimokyklinėse įstaigose, mokyklose bei privačiuose logopediniuose kabinetuose.
Minint logopedo profesijos dieną yra siekiama atkreipti visuomenės, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių asmenų, jų šeimos narių ir specialistų (šeimos gydytojų, pedagogų) dėmesį į aktualias problemas ir siekti kvalifikuotos pagalbos bei formuoti prevencijos strategijas. Profesinės dienos proga Lietuvos logopedų asociacija, bendradarbiaujant su Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetu, šių metų kovo 3 d. Šiauliuose organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Logopedų / logoterapeutų profesinės veiklos aktualijos“, kurioje siekiama sutelkti švietimo ir sveikatos priežiūros institucijose dirbančius logopedus ir logoterapeutus, skatinant juos pasidalyti praktikos aktualijomis, sėkminga patirtimi ir iššūkiais, profesiniais interesais. Šiame renginyje vyks pirmieji Metų logopedo apdovanojimai.
Dr. Vilma Makauskienė, Logopedinės pagalbos centras
Dr. Daiva Kairienė, Lietuvos logpedų asociacija
http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/naujienos/bendros-naujienos/logopedo-profesijos-diena-kada-logopedas-gali-padeti/23544
Vaikų autizmas: atpažinimas ir pagalbos metodai
Autizmo priežastys ir diagnostika
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą – verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas). Aspergerio sindromu sergantiems vaikams būdingi sunkumai užmezgant socialinius ryšius, stereotipinis, savitas elgesys, tačiau kalbos ir pažintinių funkcijų raidos sutrikimai gali nepasireikšti ar priešingai, aplenkti to paties amžiaus vaikų gebėjimus.
Autizmo paplitimas. Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto keoficientą (IQ). Tikimybė sulaukti vaiko, sergančio autizmu, šeimoje, kur jau yra šią ligą turintis vaikas, yra 3-5%.
Autizmo priežastys. Išskiriamos biologinės, organinės – neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės – neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija – amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis. Kai šios medžiagos vaiko smegenys pagamina pernelyg daug, vaikas veikdamas ir judėdamas nesugeba jo kiekio normalizuoti, todėl atsiranda nuolatiniai judesiai, socialinio intereso stoka bei kiti sutrikimai.
Autizmo atpažinimas. Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau – Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Ankstyvoji autizmo diagnostika nepaprastai svarbi tolesnei vaiko raidai.
Pakankamai anksti nustačius, kad vaikas serga autizmu, galima:
- laiku informuoti šeimą ir padėti tėvams geriau suprasti savo vaiką, jo poreikius, suteikti reikiamą psichologinę ir kitą pagalbą;
- atpažinti genetines ligas, pradėti gydyti gretutines patologines būkles;
- pradėti vaiko ir šeimos poreikius atitinkančią abilitacijos programą.
Autizmas diagnozuojamas, kai nustatomi sutrikimai trijose pagrindinėse simptomų grupėse:
- Kokybinis socialinės tarpusavio sąveikos sutrikimas (vaikas nesuvokia kito asmens jausmų);
- Kokybinis žodinio ir nežodinio bendravimo bei vaizduotės sutrikimas (pvz., bendraudamas nesinaudoja žodžiais, garsais, kūno judesiais ar veido išraiška);
- Ribotas, pasikartojantis ir stereotipinis elgesys, interesai, veikla.
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 – 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą (pateikiamas priede) sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Šiuo metu diagnozuojant autizmą remiamasi PSO parengtame tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK-10) kriterijais:
A. Nenormali arba sutrikusi raida išryškėja iki 3 metų mažoausiai vienoje iš šių sričių:
- Kalbos supratimo ir ekspresyviosios kalbos vartojimo socialinio bendravimo metu stoka.
- Selektyviųjų socialinių prisirišimų arba abipusės socialinės sąveikos formavimosi trūkumai.
- Funkcinio arba simbolinio (vaizduotės) žaidimo nesusiformavimas.
B. Mažiausiai 6 požymiai iš pateiktų 1, 2, 3 kategorijų, įskaitant bent po du punktus iš pirmos kriterijų grupės ir po vieną iš 2 ir 3.
1. Kokybiniai socialinės sąveikos sutrikimai, pasireiškiantys bent dviejose iš šių sričių
- nesugebėjimas palaikyti akių kontaktą, prie socialinės sąveikos priderinti veido išraišką, kūno padėtį gestus;
- nesugebėjimas bendrauti su bendraamžiais (atitinkamai pagal funkcinį amžių ir kai tam yra pakankamai galimybių), įskaitant abipusį dalijąsi interesais, veikla bei emocijomis;
- nepakankamas socialinis ir emocinis bendravimas, pasireiškiantis silpnu ar sutrikusiu atsaku (reakcija) į kito žmogaus emocijas, nesugebėjimas pritaikyti savo elgesį prie socialinės aplinkos, prasta socialinio elgesio, komunikavimo ir emocijų integracija;
- spontaniško siekimo dalytis su kitais žmonėmis interesais, siekiais, malonumais stoka (pvz., daiktų, kurie yra įdomūs individui, rodymo, atnešimo, pateikimo kitiems stoka).
2. Kokybiniai verbalinio ir neverbalinio bendravimo sutrikimai, pasireiškiantys bent vienoje iš šių sričių:
- sulėtėjusi kalbos raida arba visiškas jos nebuvimas, kurios nesistengiama kompensuoti alternatyviais bendravimo būdais (pvz., gestais, mimika);
- sutrikęs gebėjimas pradėti ir palaikyti pokalbį (bet kuriuo esamu kalbos lygiu arba jei kalbos raida yra normali) atsiliepiant į kito asmens bendravimą;
- stereotipinis, pasikartojantis kalbos vartojimas arba idiosinkrazinis (supainiotas) žodžių ar frazių vartojimas;
- gebėjimų stoka žaisti įvairius spontaniškus vaidybinius ar socialinio pamėgdžiojimo žaidimus
3. Pasikartojantis, stereotipinis elgesys, interesai ir veikla, pasireiškiantys bent vienoje iš šių sričių:
- vienas arba keletas stereotipinio bei riboto pobūdžio intensyvūs interesai, neįprasto turinio ar jiems skiriamo dėmesio koncentravimu, vienas ar daugiau interesų neįprastų savo intensyvumu ir ribotumu, o ne turinio ar jiems skiriamo dėmesio koncentravimu;
- akivaizdžiai kompuslyvus (neįveikiams noras ką nors veikti) polinkis laikytis specifinių, nefunkcionalių veiksmų ar ritualų
- stereotipiški ir pasikartojantys judesiai (pvz., rankų, pirštų sukiojimas, plasnojimas, viso kūno judesiai)
- specifinis domėjimas daiktų dalimis ar nefunkcionaliais žaidimo priemonių elementais (tokiais kaip kvapas, pojūtis palietus paviršiš, sukeliamas garsas ar vibracija).
C. Sutrikimas pagal klinikinį vaizdą negali būti priskirtas kitiems įvairiapusiams raidos sutrikimams (Rett sidromo).
Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Didelę reikšmę atpažįstant autizmą turi intelekto tyrimai: WISC testas (6 metų vaikams ir vyresniems, kai IQ viršija 50), tarptautinė Leiterio skalė, Vinelando socialinės brandos skalė, Griffiths raidos skalė ir kt.
Pagalbos autizmu sergantiems vaikams metodai
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Sąlyginai juos galima suskirstyti į kelias kategorijas: biocheminiai (medikamentiniai), neurosensoriniai (audio ir sensorinės integracijos terapijos), psichodinaminiai (psichoterapinė pagalba tėvams), vaiko elgesio korekcijos metodai.
Medikamentinis gydymas. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti. Dunn-Geier ir kt. (2000) pateikia duomenis apie vitamino B15, specialių dietų, vaistų vartojimą autizmui ar jo simptomams gydyti, tačiau jų veiksmingumas yra nepakankamai įrodytas moksliniais tyrimais.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai. Elgesio, bendravimo įgūdžiai formuojami ir namuose, todėl sudarant individualias autizmu sergančių vaikų ugdymo programas ypač skatinamas tėvų ir kitų šeimos narių dalyvavimas ir bendradarbiavimas su specialistais.
Literatūra:
- Dunn-Geier, J., Auerspreg, E ir kt. (2000). Effect of secretin on children with autism: a randomized controlled Arial. Developmental Medicine and Child Neurology, 42, p.796-802.
- Gillberg, C., Coleman, M. (1992). The biology of the autistic syndromes. 2nd edition. NY.
- Happe, F. (1994). Autism: an introduction of psychological theory. London.
- Prasauskienė, A. (2003). Vaikų raidos sutrikimai. Kaunas.
- Simpson, R., Zionts P. (1992). Autism. USA.
- Sherratt, D. (2005). How to support and trach children on the autism spectrum. LDA, East Road, Cambridge.
- Wirth (1994). Sprachstorungen, Sprechstorungen, Stimmstorungen. Koln.
1 Priedas
A dalis. Klausimai tėvams
| 1. | Ar Jūsų vaikas mėgsta būti supamas, „šokdinamas“ ant kelių? | Taip/Ne |
| 2. | Ar Jūsų vaikas domisi kitais vaikais? | Taip/Ne |
| 3. | Ar Jūsų vaikas mėgsta ropštis ant įvairių daiktų, pvz., laiptų? | Taip/Ne |
| 4. | Ar Jūsų vaikui patinka žaisti „ku-kū“ (uždengia veidą rankomis ir atidengęs sako: ku-kū), slėpynes? | Taip/Ne |
| 5. | Ar Jūsų vaikas kada nors įsivaizduoja, pvz., žaisliniais indais „verda“ arbatą, „gamina“ valgį ar žaidžia kitus įsivaizduojamus žaidimus? | Taip/Ne |
| 6. | Ar Jūsų vaikas savo rodomuoju pirštu parodo tai, ko norėtų? | Taip/Ne |
| 7. | Ar Jūsų vaikas savo rodomuoju pirštu parodo tai, kas jam įdomu? | Taip/Ne |
| 8. | Ar Jūsų vaikas gali tinkamai žaisti su nedideliais žaislais (mašinėlėmis, kaladėlėmis), o ne tik juos žarstyti ar mėtyti? | Taip/Ne |
| 9. | Ar Jūsų vaikas atneša Jums daiktus, kad juos Jums parodytų? | Taip/Ne |
B dalis. Gydytojo stebėjimas
| 1. | Ar apsilankymo metu vaikas užmezgė su Jumis akių kontaktą? | Taip/Ne |
| 2. | „Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą). Ar vaikas pažiūrėjo į tai, ką Jūs rodėte? | Taip/Ne |
| 3. | „Pagauk“ vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“. Ar vaikas bando „įpilti“ arbatos, „gerti“ iš puoduko ar pan.? | Taip/Ne |
| 4. | Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“. Ar vaikas rodo savo rodomuoju pirštu į lempą? | Taip/Ne |
| 5. | Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą? Jei taip, iš kelių?(kaladėlių skaičius ….) | Taip/Ne |
Empowering Children with Non-typical Speech and Language Development
Netipinė vaikų kalbos raida: kuo galime padėti?
International conference
Vytautas Magnus University
Kaunas, Lithuania
14 – 15 September 2012
Organizers
Vytautas Magnus University
Faculty of Humanities
Chair of the Conference
Dabašinskienė Ineta, Vytautas Magnus University
Scientific Advisory Board
Argus Reili, Tallinn University
Balciuniene Ingrida, Vytautas Magnus University
Fiordelli Maddalena, Institute for Health and Communication, University of Lugano
Gagarina Natalia, Centre for General Linguistics (ZAS), Berlin
Grech Helen, University of Malta
Kornev Alexandr N., St. Petersburg State Pediatric Medical Academy
Ruzaite Jurate, Vytautas Magnus University
Organizing Committee
Chair –Tamošiunaite Aurelija, Vytautas Magnus University
Kalninytė Agnė, Vytautas Magnus University
Krivickaitė Eglė, Vytautas Magnus University
Lagunaitė Agnė, Vytautas Magnus University
Pilypaitytė Jurgita, Vytautas Magnus University
Organizers of the Conference
Vytautas Magnus University
Faculty of Humanities
K. Donelaicio str. 52
LT44240 Kaunas, Lithuania
www.vdu.lt
[email protected]
Sponsors Sponsors
Vytautas Magnus University
EC LLP/ Comenius (035518LLP8182009818Lt8Comenius8CMP)
Research Council of Lithuania
Programme
Conference venue VMU Small Hall (S. Daukanto str. 28, Floor 2)
Simultaneous interpretation (from English into Lithuanian and from Lithuanian into English) will be provided for all the conference presentations.
Programme Programme
Conference venue VMU Small Hall (S. Daukanto str. 28, Floor 2)
Simultaneous interpretation (from English into Lithuanian and from Lithuanian into English) will be provided for all the conference presentations.
28 –asis Tarptautinės logopedų ir foniatrų asociacijos (IALP) kongresas
28 –asis Tarptautinės logopedų ir foniatrų asociacijos (IALP) kongresas
Komunikacijos mokslas, menas ir kultūra
Logopedė Vilma Makauskienė 2010 m. rugpjūčio 22-26 dienomis dalyvavo 28 –ąjame Pasauliniame Tarptautinės logopedų ir foniatrų asociacijos (IALP) kongrese, Atėnuose. Logopedė
V. Makauskienė minėtame kongrese atstovavo Lietuvos logopedų asociaciją, dalyvavo generalinėje asamblėjoje, balsavo renkant naują IALP tarybą bei tvirtinant veiklos strategijas, parengė ir pristatė du pranešimus. V. Makauskienė savo pranešimuose pristatė Lietuvos logopedų asociacijos veiklą bei Šiaulių universitete atliktą tyrimą apie logopedinės pagalbos strategijas vaikams turintiems sklandaus kalbėjimo sutrikimų (bendraautoriai doc. R. Ivoškuvienė, dr. D. Gerulaitis, D. Kairienė).
Tarptautinė logopedų ir foniatrų asociacija (IALP) savo veiklą pradėjo 1924 m. Siekdamas suvienyti mokslininkus ir specialistus – praktikus besidominčius kalbos, balso, klausos, rijimo sutrikimais ją įkūrė Dr. E. Froeshels, Austrijoje. Šiuo metu IALP veikloje dalyvauja daugiau nei 55 pasaulio šalių logopedai, foniatrai, spec. pedagogai, mokslininkai ir universitetų dėstytojai. IALP organizuoja mokslinius kongresus kas trejus metus. Džiaugiuosi, kad Lietuvos logopedų asociacija (LAL) tapo Tarptautinės logopedų ir foniatrų asociacijos nare ir kviečiu visus Lietuvos logopedus aktyviau dalyvauti šios organizacijos veikloje bei organizuojamuose renginiuose.
Rugpjūčio 22 d. vyko iškilmingas kongreso atidarymas, kurio metu buvo pristatyta IALP taryba, veiklos vizija ir strategijos. Pirmąją kongreso dieną vyko plenarinis pranešimas bei paskaitos 9 sekcijose, analizuojant skirtingų kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų etiologiją, įveikimo galimybes, spec. pedagogų – logopedų rengimo programas bei įvairius vaikų ir mokinių turinčių specialiųjų poreikių inkliuzinio ugdymo aspektus. Plačiau su kongreso pranešimų temomis galima susipažinti IALP puslapyje www.ialpathens2010.gr Sekantis IALP kongresas vyks 2013 m. Italijoje, Tourine mieste.
Dalyvavimas Tarptautinės logopedų ir foniatrų asociacijos kongrese svarbus Lietuvos specialiojo ugdymo specialistams – praktikams, mokslininkams, Šiaulių universiteto dėstytojams bei tyrėjams. V. Makauskienė kongreso metu turėjo galimybę susipažinti su Amerikos kalbėjimo ir klausos asociacijos (ASHA), įvairių pasaulio šalių universitetų atstovais, dėstytojais, aptarti bendradarbiavimo galimybes, keistis teorinėmis žiniomis bei praktinio darbo patirtimi. Numatyta parengti keletą mokslinių publikacijų užsienio žurnalams, taip pat įvairių pasaulio šalių mokslininkai pakviesti publikuoti savo tyrimų rezultatus Lietuvos „Specialiojo ugdymo“ žurnale. Planuojama įgytas žinias perteikti Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto studentams, Lietuvos logopedų asociacijos nariams ir kitiems specialistams seminarų metu, parengti keletą naujų programų, įvairių Lietuvos miestų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo centruose.
Nuoširdžiai dėkoju už finansinę paramą Lietuvos logopedų asociacijai, Lietuvos mokslo tarybai bei visiems prisidėjusiems rengiant pranešimus.
Iškilmingas 28-ojo IALP kongreso atidarymas
V. Makauskienė su IALP prezidente M. Belhou
Lietuvos logopedų asociacijos pristatymas
IALP kongreso dalyviai
Išvyka į Atėnų akropolį
Kartu su Amerikos kalbėjimo ir klausos asociacijos (ASHA) atstovais
CPLOL susirinkimas Danijoje, Nyborge
CPLOL – Comite Permanent de Laison des Orthophonistes Logopedes
Lietuvos logopedų asociacijos atstovės
V. Makauskienė, D. Kairienė
2010 m. gegužės 13- 14 d. vyko CPLOL (Europos logopedų asociacijas vienijančios organizacijos) generalinė asamblėja ir susirinkimas. Lietuvos logopedų asociaciją atstovavo V. Makauskienė ir D. Kairienė. Generalinės CPLOL asamblėjos dienotvarkėje buvo aptarti 2009 m. Turine (Italija) ir 2010 m. Paryžiuje (Prancūzija) svarstyti klausimai, pristatyta mokymo ir profesinės praktikos komisijų veikla, finansinė 2009 – 2010 m. organizacijos ataskaita ir 2011 – 2012 m. planuojamos pajamos ir išlaidos.
Mokymo komisijos nariai, kurioje dalyvauja po vieną atstovą iš kiekvienos šalies, siekia suvienodinti Europos logopedų vartojamus terminus, kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų definicijas, numatyti logopedų rengimo, praktikos ir profesinio tobulėjimo standartus. Komisijos veikloje išskirtos penkios kryptys (projektai), numatyti tikslai ir uždaviniai. Didelis dėmesys skiriamas NetQues projekto vykdymui. Siekiant surinkti informaciją apie logopedo profesijos skirtingose šalyse aspektus, parengti ir išplatinti įvairūs klausimynai. Apibendrinti apklausų rezultatai skelbiami CPLOL internetiniame puslapyje www.cplol.eu.
Logopedų rengimo komisiją sudaro penkios darbo grupės: 1) statistiniai duomenys; 2) logopedijos, kaip mokslo disciplinos apibrėžimas; 3) logopedų praktika studijų metu; 4) profesinis tobulėjimas (kvalifikacijos kėlimas) (atst. D. Kairienė); 5) specializacija. Visos logopedų asociacijos skatinamos pasitelkti CPLOL atstovus į pagalbą svarstant logopedų rengimo pokyčių klausimus šalies politikos lygmeniu. Logopedų rengimo komisijoje buvo apsvarstyta ir numatyta išleisti CPLOL parengtų dokumentų leidinį CPLOL 25 metų jubiliejaus proga. CPLOL prezidentė H. Kalf skatino visus sekti ir dalytis informacija logopedų informacijos tinkle http://twitter.com/#!/cplol_eu. Logopedų rengimo komisijoje darbas vyko projektinėse grupėse.
Profesinio tobulėjimo grupė inicijavo naują projektą, kuriuo siekiama parengti minimalius profesinio tobulėjimo (apibrėžties, formų ir turinio) standartus bei rekomendacijas.
Profesinės praktikos komisiją sudaro keturios darbo grupės: 1) ES logopedų profesijos diena; 2) Įrodymais grindžiama praktika (atst. V. Makauskienė); 3) Tarptautinė funkcionavimo klasifikacija ir logopedinė pagalba; 4) Prevencija. Logopedų dienos grupės nariai išanalizavo ir pateikė ataskaitą apie įvairius renginius ir leidinius, kuriais buvo siekiama paminėti šią profesiją įvairiose šalyse. Sekančiais metais planuojama parengti plakatą ir dalintis gerąja patirtimi organizuojat renginius logopedų profesinės dienos proga. Įrodymais grindžiamos praktikos darbo grupės tikslas – apžvelgti įvairių kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų įveikimo rekomendacijas, direktyvas, metodinius nurodymus ir parengti internetinį puslapį CPLOL tinklalapyje. Siekiama, kad logopedai praktikai galėtų lengvai rasti juos dominančią informaciją apie įrodymais grindžiamą praktiką ir ją taikytų savo darbe. Daugelyje užsienio šalių logopedinė pagalba teikiama atsižvelgiant į Tarptautinės Funkcionavimo Klasifikacijos (TFK) nuostatas. TFK darbo grupės tikslas – apžvelgti šios klasifikacijos taikymo logopedo darbe privalumus ir trūkumus, bei galimybes. Prevencijos grupės nariai papildė anksčiau parengtą klausimyną apie kalbos sutrikimų prevenciją naujais klausimais ir apibendrino gautus duomenis. Siekiama, kad ES šalyse būtų skiriamas didesnis dėmesys ankstyvajai intervencijai bei sutrikimų prevencijai, informuojant visuomenę bei kitų sričių specialistus apie kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimus.
Generalinės asamblėjos metu buvo svarstomas logopedo profesijos, CPLOL pripažinimo Europos parlamente klausimas. Buvo siūloma CPLOL įtraukti į Europos lobistų grupę (CEPLIS), kuri atstovautų profesijos interesus politiniame lygmenyje, parengti išsamų CPLOL organizacijos pristatymo dokumentą, numatyti bendradarbiavimo su skirtingų Europos šalių atstovais Euro parlamente, įvertinti bendradarbiavimo su politinėmis organizacijomis naudą logopedų asociacijų nariams.
Viceprezidentė R. Citro dalyvius supažindino su numatomo 8-jo CPLOL kongreso, kuris (2009 m. asamblėjos nutarimu) vyks 2012 m. gegužės 24-26 d. Hagoje (Olandija) organizaciniais klausimais.
CPLOL sekretorė A. Patterson pristatė asociacijos inicijuojamą projektą NetQues – Quality Standarts in Speech and Language Therapy Education (Logopedų rengimo kokybės standartai), kuriame dalyvauja beveik visų Europos šalių universitetai, rengiantys logopedus. Projekte dalyvauja ir Šiaulių universitetas. Informacija apie projektą pateikiama internetiniame puslapyje http://www.netques.eu
Organizacijos prezidentė H. Kalf pristatė CPLOL komiteto narių veiklą, organizacijos struktūros, funkcionavimo gaires, strateginius tikslus.
Buvo skelbiami pasiūlymai, kaip optimizuoti CPLOL veiklą, o skirtingų šalių logopedų asociacijų atstovai atviru balsavimu išreiškė savo nuomonę. Svarbiausi balsavimui pateikti pasiūlymai buvo: kiekvienos šalies logopedų asociacijai skiriami du balsai,generalinės asamblėjos organizavimo periodiškumas, CPLOL atstovų Europos parlamente (įsijungimo į CEPLIS veiklą) klausimas, biudžeto planavimas ir kt.
Dviejų dienų susitikimas Nyborge vyko intensyviai ir turiningai. Tikimės, kad Lietuvos logopedų asociacijos nariai turės galimybę išsamiau susipažinti su CPLOL veikla, nes artimiausiu metu planuojama išversti svarbiausius dokumentus į lietuvių kalbą ir galės jais pasinaudoti savo darbe.
CPLOL susirinkimas Breukelen, Olandijoje
CPLOL – Comite Permanent de Laison des Orthophonistes Logopedes
Lietuvos logopedų asociacijos atstovės
V. Makauskienė, D. Kairienė
2011 m. spalio 10- 11 d. vyko CPLOL (Europos logopedų asociacijas vienijančios organizacijos) generalinė asamblėja ir susirinkimas. Lietuvos logopedų asociaciją atstovavo V. Makauskienė ir D. Kairienė. Generalinės CPLOL asamblėjos dienotvarkėje buvo aptarti naujų narių priėmimo į Europos logopedų asociaciją klausimai, pristatyta mokymo ir profesinės praktikos komisijų veikla, finansinė 2011- 2010 m. organizacijos ataskaita, aptarti nauji projektai.
2012 m. gegužės 25 -26 d. Hagoje vyks 8 Europos logopedų kongresas ir sekantis CPLOL narių susirinkimas. Informacija apie CPLOL kongresą Lietuvos Logopedų Asociacijos svetainėjė http://www.spf.su.lt/lla/
Pranešimai gali būti žodiniai, stendiniai ar specialistų seminarai. Prioritetinės kongreso temos:
Telemedicina ir techninių priemonių taikymas logopediniame darbe
Įrodymais grindžiama praktika
Inovacinis mokymas ir ugdymas logopediniame darbe
Pranešimų santraukas siųsti internetu ir registruoti Kongreso internetinės svetainės sistemoje http://www.cplolcongress2012.eu
CPLOL parengti Logopedo profesijos dokumentai verčiami į lietuvių kalbą.
CPLOL pateiktas logopedo profesijos aprašas
Londonas, 1990
Lisabona, 1997
I – Logopedo profesijos apibrėžimas
Logopedas yra specialistas atsakingas už komunikacijos ir jos sutrikimų prevenciją, įvertinimą, pagalbą ir mokslinius tyrimus. Šiame kontekste komunikacija apima visus procesus, susijusius su žodinės ir rašomosios kalbos suvokimu, (produkavimu vietoje atlikimu) ir tinkamu neverbalinio bendravimo formų parinkimu.
II – Sutrikimų apibrėžimas
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai – tai sutrikimai susiję su galvos smegenų funkcionavimu, taip pat su girdimaisiais, vizualiniais, kognityviniais (įskaitant mokymąsi) procesais, oraliniais, balso ir kvėpavimo sistemų pažeidimais bei funkcionavimo sutrikimais.
III – Logopedo funkcijos
1 – Prevencija
Logopedas siekia užtikrinti komunikacijos sutrikimų prevenciją tokiais būdais:
a) mokymas (švietimas)
b) informacijos sklaida
c) vaikų ir suaugusiųjų įvertinimas, siekiant kuo anksčiau nustatyti sutrikimus
d) kita veikla, atitinkanti žmonių poreikius ir jų aplinkos sąlygas
2 – Įvertinimas ir diagnozavimas
Įvertinimas apima kompleksinį funkcionavimo ir kitų komunikacinės kompetencijos aspektų bei jos pokyčių ivertinimą, atsižvelgiant į klientų poreikius bei individualius socialinės aplinkos ypatumus.
Įvertinimas yra tęstinis procesas ir dažnai apima bendradarbiavimą su kitų profesijų specialistais. Logopedas, remdamasis objektyviais testais ir klinikiniu stebėjimu, nustato sutrikimus, kelia hipotezes apie intervencijos trukmę ir pobūdį.
3 – Intervencija
Logopedinė pagalba, siekiant įveikti komunikacijos sutrikimus, gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Ji apima terapiją (pagalbą), reabilitaciją ir integraciją į socialinį ar profesinį gyvenimą, taip pat ankstyvąją intervenciją, konsultavimą ir rekomendacijas. Terapinė veikla apima specialiąsias, tarpasmenines ir socialines dimensijas.
Logopedinės pagalbos tikslai suteikti asmenims kuo įmanomą aukštesnį funkcionavimo ir komunikacijos lygį, atitinkantį jų socialinę aplinką, mokymosi ar profesinės veiklos poreikius, įgalinančius savarankiškai gyventi. Asmens amžius nėra reikšmingas, nes įgyti ar raidos sutrikimai gali atsirasti bet kokiame gyvenimo etape.
Esminė intervencijos dalis yra jos efektyvumo (veiksmingumo) įvertinimas.
Jei sutrikimas susijęs su medicininiais sutrikimais, logopedinė pagalba turi būti derinama su gydymu. Logopedo darbas tarpdisciplininiame kontekste yra susijęs su bendra terapijos programa.
4 – Specialisto elgesys
Logopedas turi laikytis profesinės etikos reikalavimų bei šalies įstatymų. Logopedo profesinė praktika yra vertinama (baudžiama dėl nusižengimų), remiantis šalyje galiojančiais teisiniais aktais.
5 – Moksliniai tyrimai ir kvalifikacijos kėlimas
Logopedas privalo:
– siekti naujų žinių ir tobulinti savo asmeninius įgūdžius dalyvaudamas kvalifikacijos kėlimo veikloje;
– plėtoti savo profesiją, dalintis žiniomis ir įgūdžiais, rengti publikacijas, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose ir mokyti jaunesnius specialistus;
– dalyvauti mokant studentus ir vadovauti jų praktikai;
– inicijuoti ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose.
IV Logopedų kompetencijos
Logopedai turi būti praktikai ir tyrėjai. Prieš pradėdami teikti pagalbą, jie turi apsvarstyti su asmens problema susijusius teorinius modelius, įvertinti asmens komunikacinius gebėjimus ir sutrikimus, turimos informacijos pagrindu parengti tinkamą darbo programą. Logopedai turi reguliariai įvertinti savo darbo rezultatus ir, remiantis gautais duomenimis, keisti sudarytą darbo programą.
Logopedai ypatingą dėmesį turi skirti žmonių interakcijos ( tarpusavio bendravimo) kokybei, įgyti kompetencijų ir laikytis požiūrio, kuris padėtų plėtoti jų profesiją.
Logopedų profesinės kompetencijos parengtos išsamiai analizuojant jų profesinės praktikos vaidmenį ir funkcijas.
1: Interviu
Logopedas turi mokėti tinkamai bendrauti su klientu, sužinoti ir identifikuoti priežastis, dėl kurių asmuo kreipiasi pagalbos. Logopedas turi mokėti tinkamai vadovauti pokalbiui, t.y. išklausyti kitą asmenį, priimti kliento išraiškos būdus, suprasti jo pateikiamą informaciją, pateikti klausimus, kurie padėtų geriau suvokti situaciją, suprasti kliento poreikius ir nustatyti priežastis dėl nukreipimo kitų specialistų konsultacijai, pasižymėti gerais verbalinio ir neverbalinio bendravimo gebėjimais.
Remdamasis interviu metu gauta informacija, logopedas turi gebėti priimti sprendimusdėl tolimesnių veiksmų ir su jais supažindinti (informuoti) klientus. Ši informacija turi būti išsakoma aiškiai, išsamiai, kad klientas galėtų suprasti darbo būdus ir numatomus rezultatus bei būtų motyvuotas dalyvauti siūlomoje programoje, jei ji abiem pusėm yra priimtina.
Logopedas turi gebėti apibendrinti gautą informaciją ir daryti išvadas, jei reikalinga, nukreipti klientą kitam specialistui ir išsamiai paaiškinti pagalbos pobūdį. Tai reiškia, kad logopedas turi žinoti įvairius intervencijos (pagalbos) būdus, specifinius jų tikslus, privalumus ir trūkumus. Taip pat logopedai turėtų žinoti ir informuoti klientą apie finansinę paramą / mokėjimą už paslaugas.
2: Įvertinimas ir diagnozavimas
Įvertinimas apima kliento komunikacinės kompetencijos ir sutrikimų lygmens nustatymą. Logopedas turi mokėti:
– klausyti, aktyviai stebėti ir taikyti tinkamus įvertinimo (stebėjimo) metodus;
– stebėjimo / įvertinimo metu surinkti kiekybinius ir kokybinius anamnezės (atvejo analizės) duomenis apie kliento komunikacinius gebėjimus ir trūkumus;
– aprašyti (registruoti) ir analizuoti duomenis, kelti ir tikrinti hipotezes, kvalifikuotai (išsamiai ir tinkamai) atlikti diferencinį įvertinimą;
– parašyti išsamią ataskaitą (išvadas);
– aptarti gautus duomenis su klientu, jo/jos šeimos nariais (globėjais) ir kitais komandos nariais (jei klientas nukreipiamas sveikatos priežiūros specialistams);
– parengti tinkamą ir aiškią darbo programą, kurioje atsižvelgiama į kliento ir jo aplinkos poreikius.
3: Intervencija
Atlikęs įvertinimą, remdamasis išvadomis, logopedas turi gebėti numatyti darbo tikslus ir parengti programą. Intervencija gali būti tiesioginė ir netiesioginė.
Logopedas turi būti susipažinęs su įvairiais intervencijos būdais, žinoti taikomus pagalbos (terapijos) ir reabilitacijos metodus ir technikas, įtraukiant konsultavimą ir ankstyvąją intervenciją. Intervencija neturi būti suprantama, kaip išmoktų procedūrų (darbo būdų) taikymas praktikoje. Pagalba (terapija) yra problemų sprendimo veikla, nes siekdamas efektyviai dirbti, logopedas turi gebėti įvertinti intervencijos veiksmingumą ir, atsižvelgdamas į rezultatus, keisti veiklos ir darbo būdus. Logopedas turi būti kūrybiškas ir žinoti, kaip rasti papildomos, reikalingos informacijos, kuri padėtų užtikrinti darbo efektyvumą.
Darbo metu logopedas privalo gerbti klientus, jų šeimos narius (globėjus), gebėti bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, laikytis etikos reikalavimų ir šalyje galiojančių įstatymų. Logopedas, dalyvaudamas kvalifikacijos kėlimo veikloje, turi nuolat plėsti ir atnaujinti savo profesines žinias ir įgūdžius, domėtis moksliniais tyrimais ir nauja informacija (dalyvauti seminaruose, paskaitose, mokslinėse konferencijose). Jis turi žinoti mokslinių tyrimų reikšmę ir būti susipažinęs su įvairiomis tyrimų metodologijomis.
Išvada
Logopedas, siekdamas kuo efektyviau padėti klientams, turi apjungti mokslines žinias ir profesinius įgūdžius.
Logopedija yra besivystanti profesija, esanti tarp teorijos ir mokslinės praktikos. Šios direktyvos, atsižvelgiant į profesijos raidą, gali būti keičiamos.
Apibrėžimai ir komeptencijų sritys
Logopedas yra specialistas teikiantis pagalbą vaikams, paaugliams ir suaugusiems turintiems kalbėjimo, kalbos, komunikacijos, balso, rašymo (skaitymo) sutrikimų. Logopedas atsakingas už prevenciją, įvertinimą, pagalbos teikimą ir mokslinius tyrimus komunikacijos ir jos sutrikimų srityje. Šiame kontekste, komunikacija apima visus kalbos suvokimo, rašomosios ir šnekamosios kalbos bei neverbalinio bendravimo procesus.
Logopedas dirba su asmenimis turinčiais šių sutrikimų:
artikuliacijos sutrikimai
kalbėjimo sutrikimai
balso sutrikimai
kalbinės raiškos sutrikimai
rašomosios kalbos sutrikimai
sutrikimai pažeidžiantys matematinį ir loginį mąstymą
ankstyvoji intervencija
klausos sutrikimai (kurtumas)
afazija ir kiti neurologinės kilmės sutrikimai (rijimo, maitinimo terapija)
sklandaus kalbėjimo sutrikimai
Logopedai dirba įvairiose įstaigose, priklausomai nuo socialinio – ekonominio šalies lygio.
– Sveikatos priežiūros įstaigose:
ligoninės, reabilitacijos centrai, specialios medicininės – ugdymo įstaigos, specialūs centrai vaikams, turintiems kompleksinių sutrikimų / negalių (pvz., klausos, regos, judėjimo, mokymosi negalės), psichiatrinės ligoninės, vaikų globos namai, privačiuose kabinetuose.
– Švietimo įstaigose:
specialiosios ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo darželiai ir mokyklos, kuriuose integruojami ir ugdomi vaikai, turintys negalių.
Kalbos ir kalbėjimo sutrikimų prevencija
Pasaulinė Sveikatos Organizacija nurodo 3 prevencijos etapus.
Pirminė prevencija:
apima veiklą, kurios tikslas – mažinti sutrikimų dažnumą ir naujų atvejų atsiradimo riziką populiacijoje. Šis principas logopedinėje praktikoje apima informacijos sklaidą ir sveikatos priežiūros specialistų, kurie susiduria su asmenimis turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų švietimą.
Antrinė prevencija:
susijusi su veikla, kurios tikslas – mažinti sutrikimų paplitimą ir jų atsiradimo laiką. Remiantis šiuo principu logopediniame darbe, svarbu atlikti įvertinimą ir kuo anksčiau nustatyti sutrikimus. Ankstyvoji diagnostika ir logopedinė pagalba gali padėti įveikti sutrikimą ar sumažinti problemos progresavimą.
Tretinė prevencija:
pagrindinis tikslas – sumažinti ilgalaikių (pastovių) sutrikimų paplitimą ir funkcionavimo sunkumus, kylančius dėl esamo sutrikimo. Logopedinėje praktikoje, tai reiškia įvairius darbo būdus ir metodus apimančią pagalbą (reabilitaciją), siekiant įveikti problemas galinčias atsirasti dėl esamo sutrikimo.
Logopedai dažniausiai atlieka tretinio lygio prevencinį darbą. Pastaraisiais metais, daugiau dėmesio skiriant tarpdisciplininės komandos bendradarbiavimui, pirminė ir antrinė prevencija tampa vis svarbesne logopedinio darbo dalimi.
Siekiant optimizuoti prevenciją, svarbu supažindinti su jos principais ir taikymu logopedijos studentus bei logopedus praktikus visose Europos šalyse.
I. Informacijos sklaida ir sveikatos priežiūros specialistų švietimas
Logopedai informuoja apie kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos raidą bei sutrikimus švietimo, sveikatos priežiūros, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus. Informacija gali būti individualiai teikiama tėvams ir šeimos nariams, taip pat susirinkimuose, konferencijose, spaudoje, kitų profesijų specialistų kvalifikacijos kėlimo programose.
Informacija pateikiama įvairiomis temomis: vaikų kalbos raida, vaiko raidos skatinimas, interakcija, pirmieji kalbos sutrikimų požymiai, rašymo ir skaitymo sutrikimai, balso, rijimo sutrikimai, sutrikimų atpažinimas, specialistų bendradarbiavimas ir kt.
Tikslai – informacija turi būti prieinama įvairių sričių specialistams (pvz. gydytojai, mokytojai, darželių auklėtojai, slaugytojai), kurių bendradarbiavimas su logopedais yra ypač svarbus. Tarpdisciplininės komandos nariai turėtų būti supažindinami su šiuolaikinėmis, įrodymais grindžiamos logopedinės praktikos žiniomis kvalifikacijos kėlimo kursuose ar studentų rengimo programose. Visuomenė ir kitų sričių specialistai turėtų žinoti, kaip kalbos ir kalbėjimo sutrikimai gali paskatinti kitas socialines, emocines ar mokymosi problemas ir trikdyti šeimos gerovę. Informuojant visuomenę rekomenduojama supažindinti su logopedinės pagalbos būdais, nurodyti kada ir kur galima kreiptis pagalbos. Svarbu nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir vykdyti informacijos sklaidą.
II. Rekomendacijos tėvams ir ankstyvasis ugdymas
Gali būti taikoma įvairi intervencija: prevencinis darbas su būsimais tėvais (prenatalinis periodas), reguliarus vaikų priklausančių rizikos grupei įvertinimas, tėvų auginančių vaikus turinčius sutrikimų švietimas (mokymas), rekomendacijos mokytojams ir kitiems specialistams, tėvų savipagalbos grupių skatinimas, informacija apie darbą namuose, asmenų turinčių maitinimo, rijimo sutrikimų globa, nukreipimas kitų specialistų konsultavimui.
Tikslai – mokyti kitų sričių specialistus atpažinti rizikos veiksnius, suteikti žinių kiekvienam asmeniui ar jo šeimai apie logopedinės pagalbos galimybes (kur kreiptis).
III. Ankstyvasis kalbos sutrikimų nustatymas
Įvertinimas: logopedas turėtų bendradarbiauti su kitais specialistais (pvz., gydytojais, mokytojais, slaugytojais, psichologais). Ne visi taikomi įvertinimo instrumentai (testai, apklausos formos) yra standartizuoti. Svarbu atskirti natūralius raidos ypatumus, atskleisti ir nustatyti sutrikimus. Įvertinimas yra sutrikimų atpažinimas nustatytais metodais, kurie gali būti taikomi pakartotinai, siekiant atskirti asmenis turinčius tam tikrų sutrikimų.
Tikslai – standartizuotų testų, darbo programų kūrimas ir taikymas, įtraukiant kitų sričių specialistus. Ankstyvasis įvertinimas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui, kuo ankstyvesniame amžiuje ir atliekamas pakartotinai. Patikrinimą gali atlikti specialiai apmokyti specialistai. Sutrikimą nustato (diagnozuoja) logopedai. Remiantis mokslinių tyrimų metodologija, turi būti renkami ir registruojami patikrinimų duomenys, leidžiantys atlikti epidemiologinius tyrimus.
IV. Rekomendacijos
Logopedai turėtų aktyviau dalyvauti atliekant:
šnekamosios ir rašomosios kalbos sutrikimų patikrinimą;
prevencinį darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis;
epidemiologinius, longitudinius ir ankstyvojo įvertinimo tyrimus.
V. Etika ir prevencija
Atliekant prevencinį darbą būtina laikytis CPLOL parengtų etikos reikalavimų ir kitų nuostatų:
1. Prevencija turi praplėsti / papildyti, bet ne pakeisti kitus sveikatos priežiūros sistemoje taikomus įvertinimo būdus.
2. Prevencija turi būti grindžiama žmogaus teisių pripažinimu ir paciento teise į privatumą.
3. Prevencija turi padėti gerinti asmens gyvenimo kokybę.
4. Prevencija ir ankstyvasis įvertinimas turi padėti specialistams surinkti tinkamą informaciją diagnozuojant sutrikimus ir planuojant intervencijos strategijas.
Prevencijos darbo grupė
Parengtas lankstinukas apie kalbos suvokimo ir ekspresyviosios vaikų kalbos raidą;
Parengtas klausimynas skirtas nustatyti vaikų kalbos sutrikimus ankstyvame amžiuje. Anketą sudaro klausimai apie bendravimo, žaidimo, kalbos suvokimo ir ekspresyviosios kalbos ypatumus, požymius, leidžiančius atpažinti vėluojančią kalbos raidą nuo 0 – 18 mėn. Klausimyną gali taikyti pediatrai, šeimos gydytojai ir kiti specialistai.
Parengti bukletai apie vaikų kalbos raidą:
0 – 12 mėn.
1 – 2 m.
2 – 3 m.
3 – 4 m.
Atlikta Europos logopedų apklausa apie pagalbą suaugusiems asmenims turintiems kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų. Tikslai:
1. Identifikuoti logopedinės pagalbos suaugusiems situaciją Europos šalyse;
2. Parengti rekomendacijas apie logopedinės pagalbos teikimą suaugusiems;
3. Skleisti informaciją apie logopedinės pagalbos suaugusiems būdus ir metodus