„Nėra taip paprasta atskirti natūralius kalbėjimo nesklandumus nuo pirmųjų mikčiojimo požymių, kai vaikas dvejoja, ieško žodžių, daro pauzes. Jeigu tėvams kyla nerimas ar neaiškumų, geriausia kreiptis į specialistus, kad jie profesionaliai įvertintų ir nustatytų, kas vyksta“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė ir Logopedinės pagalbos centro direktorė, logopedė ir psichologė prof. dr. VILMA MAKAUSKIENĖ.
„Užsikirtimai tėra mažytė dalis, kurią mato pašnekovai“: kaip mikčiojimas veikia kalbą ir psichiką?
Sklandi vaiko kalba ir turtingas žodynas –tėvų ar logopedo atsakomybė?
Austėja Zovytė VšĮ „Bernardinai.lt” žurnalistė.
Kalba – pagrindine ir svarbiausia priemone, kuria vaikas susipažįsta su savo artimiausia
aplinka ir ji supančiu pasauliu. Dėl šios priežasties visu tėvu noru tampa sklandi ir tvarkinga
kalbos raida. Specialistai pabrėžia – kalbos ugdymas turėtu prasidėti ne trečiaisiais ar
priešmokykliniais gyvenimo metais, o nuo pirmųjų gimimo dienų.
Kodėl kalbantys žaislai ir įvairios kalboslavinimo programėlės negali pakeistitiesioginio bendravimo su suaugusiuoju?
Dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė
VDU HMF Lituanistikos katedra
Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės centras
VŠĮ „Smalsūs šnekučiai“Kokybiškas bendravimas su vaiku ar tarp suaugusiųjų vyksta per visapusišką kalbos pojūtį, t. y. kai kalbama ne monotoniškai, o intonuojant, vartojama turtinga leksika, gestikuliuojama, palaikomas akių kontaktas, prisiliečiant. Paskaičiuokime, kiek ir kurių iš šių pojūčių gali suteikti kalbantys žaislai ir balsas, sklindantis iš telefono / planšetės ekrano? Taigi…
DISLEKSIJA – NE NUOSPRENDIS
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad vaikas, turintis skaitymo ir rašymo sutrikimų, yra pasmerktas tenkintis prastais mokymosi rezultatais. VDU Švietimo Akademijos dėstytoja doc. dr. Vilma Makauskienė pasakoja, kaip atpažinti disleksiją ir įsitraukti į pagalbos procesą.
Garsių žmonių pavyzdys rodo, kad disleksija nėra nuosprendis ir galima adaptuotis, gyventi
visavertį gyvenimą ir siekti karjeros tam tikrose srityse.
Dalinamės strainsniu, kuris buvo išpausdintas žurnale Edita (Nr. 9-10).
KAIP PLĖTOTI VAIKŲ RIŠLIOJO PASAKOJIMO KOMPETENCIJAS
REKOMENDACIJOS (ikimokyklinio ugdymo pedagogams, logopedams ir tėvams / globėjams).
Rišlusis pasakojimas yra svarbus sociokultūrinis gebėjimas, palaipsniui susiformuojantis vaikystėje. Vaikams tai įprasta veikla, nes mažieji klausosi ir patys kuria istorijas. Kita vertus, rišliojo pasakojimo formavimasis yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kalbinių ir kognityvinių įgūdžių. Pedagogams aktualu tai, kad rišliojo pasakojimo ypatybės atskleidžia ne tik bendrąją vaiko kalbos sistemos raidą, t. y. pasakojimo mikrostruktūrą ar tos raidos nesklandumus, bet ir yra patikimas rašytinės kalbos įsisavinimo kokybės prognostinis rodiklis (Hayward, Schneider 2000).
Logopedė Makauskienė: Rusijos karas Ukrainoje yra stiprus provokatorius mikčiojimui atsirasti
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentės, logopedės Vilmos Makauskienės, neseniai vedusios virtualų seminarą apie mikčiojimą Ukrainos logopedijos asociacijai, daug bendravusios su Ukrainoje dirbančiais logopedais, Rusijos karas Ukrainoje stipriai pakeitė ten dirbančių logopedų vaidmenį ir svarbą.
IALP audiologijos komiteto informacinis biuletenis – išgirskite!
Dalijimasis patirtimi: logopedės Raman Kaur vizitas Lietuvoje
Spalio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje svečiavosi Raman Kaur iš Birmingemo, Jungtinės Karalystės. Ji yra logopedė ir Nacionalinės sveikatos tarnybos paslaugų koordinatore, bendradarbiaujanti su švietimo įstaigomis ir specialistų komandomis.
Vizito metu vyko susitikimai su Švietimo akademijos administracija, specialiosios pedagogikos programos dėstytojais ir socialiniais partneriais iš Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos bei Kauno Kovo 11-osios gimnazijos. Pasidalinta patirtimi, kaip Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje organizuojama pagalba ugdymo įstaigoms ir vaikams, turintiems įvairių poreikių ir negalios formų.
Taip pat susitarta dėl Vytauto Didžiojo universiteto specialiosios pedagogikos ir logopedijos studentų praktikos organizavimo Birmingemo įstaigose, kurios teikia paslaugas Nacionalinės sveikatos tarnybos vardu. Diskutuota apie galimus ateities bendradarbiavimo projektus.
Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studentai dalyvavo Raman Kaur paskaitoje, kurioje buvo pristatytas Jungtinės Karalystės taikomas subalansuotos sistemos modelis, skirtas užtikrinti sėkmingą įvairių poreikių vaikų įtraukimą į ugdymą ir specialistų kompetencijų plėtrą bei galimybes tobulėti savo karjeroje.
Svarbiausi pažymėti aspektai:
- HOLISTINIS POŽIŪRIS: Į vaiko situaciją ir visų pagalbos specialistų veiksmų derinimas ir bendradarbiavimas tarpdisciplininėje komandoje. Dažniausiai vaiko poreikiai yra sudėtingi ir nesusiję tik su vienu sutrikimu, todėl būtina tęsti kompleksinius sprendimus.
- ĮTRAUKTIS: Pagalba vaikui ir šeimai turi būti teikiama jo įprastoje ir natūralioje aplinkoje. Net jei specialistas nėra švietimo įstaigos darbuotojas, jis teikia pagalbą tiesioginėje ugdymo aplinkoje, kurioje vaikas mokosi. Tai padeda integruoti logopedo ir kitų specialistų paslaugas į kasdienę vaiko mokymosi aplinką.
- GENERALIST-SPECIALIST: Specialistas turi turėti platų pagrindinių, tarpdisciplininių žinių ir įgūdžių spektrą, prieš specializuojantis tam tikroje srityje. Tai užtikrina profesionalų gebėjimą dirbti su įvairiais vaikais ir situacijomis prieš gilinantis į specifines sritis.
Šie principai yra taikomi ir Vytauto Didžiojo universiteto specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijose, kurios puikiai paruošia būsimus specialistus šioje srityje.
Kaip išmokyti vaiką skaityti
Vaiko gebėjimui mokytis skaityti lengvai ir greitai įtaką turi ne tik jo amžius. Tėvai taip pat atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Specialistai pataria, kad tėvai kasdien skirtų keletą minučių knygoms, padėtų vaikui pasirinkti tinkamas knygas, skaitytų kartu su vaiku ir rodytų pavyzdį šeimoje. Dėl šių pastangų vaiko pažintis su knygomis ir raidėmis taps lengvesnė ir sklandesnė.
Vaikai pradeda mokytis skaityti nuo pat pirmųjų metų.
Kaip paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė, kai vaikas pradeda naršyti knygas, tyrinėti paveikslėlius, o vėliau pradeda piešti ir komentuoti keverzones, galima teigti, kad jis pamažu įgyja pažinimą apie rašto kalbą.
Tėvams, kurie svarsto, ar jau tinkamas metas pradėti mokyti vaiką abėcėlės ir raidžių sudarymo, pašnekovė pataria atsižvelgti į galimybę, kad mažylis gali būti savarankiškai bando skaityti. Pavyzdžiui, jis gali imituoti skaitymą, kurdamas pasakojimą, remdamasis knygos puslapiuose matomais paveikslėliais, arba atpasakoti jam perskaitytą tekstą. Šie veiksmai rodo, kad vaikas jau domisi skaitymu.
Vaikai domisi raidėmis skirtingo amžiaus: kai kurie, dar būdami dvejų ar trejų metų, jau gali atpažinti savo vardo pirmąją raidę ir kitas raides, tuo tarpu kiti tai daro vėliau. Svarbu, kad knygelės ar užduotys, skirtos raidėms pažinti, naudotų aiškų ir paprastą šriftą, be papildomų išraizgų ir dekoro, siekiant padėti vaikui sukurti aiškų raidės vaizdinį ir lengviau ją atpažinti ateityje. Specialistė pabrėžia, kad pradedant mokytis skaityti, didžiausią reikšmę turi tikslumas.
Pašnekovė pažymi, kad skaitymas yra sudėtingas procesas, kuris pareikalauja daug energijos. Ji pabrėžia, kad rašytinė kalba vaikams yra kaip šifras, kurį jiems reikia iššifruoti. Tai reiškia, kad vaikams reikia išmokti atpažinti raides, susieti jas su garsais ir mokytis, kaip šie garsai sujungiami, kad galėtų perskaityti žodį.
Pavyzdys šeimoje
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad nevertėtų versti vaiko skaityti, kai jis nori daryti kažką kita. Ji teigia, kad vaikai mokosi elgesio pavyzdžių iš suaugusiųjų, todėl jei šeima domisi knygomis ir skaitymu, tai skatins ne tik vaiką, bet ir pats vaikas bus linkęs domėtis knygomis.
dr. E. Krivickaitė-Leišienė pasakojo, kad ji yra susidūrusi su atvejais, kai vaikai, išmokę pirmiausia anglų kalbos abėcėlę, susiduria su sunkumais vėliau mokantis lietuvių raidėms ir jų garso ryšiui su lietuvių kalba. Ypač tai pasireiškia, jei vaikas turi kalbos raidos sunkumų. Moksliniai tyrimai rodo, kad išmokus gimtąją kalbą, antrąją kalbą mokytis tampa lengviau, ir todėl pašnekovė pataria nepernelyg skubėti mokyti anglų kalbos vaikui, nors tai yra labai populiaru.
Skaitymo skatinimas žaidžiant
Priešmokyklinukai, pasiruošdami pirmajai klasei, jau pažįsta raides ir mokosi jas susieti su garsu. Jei pastebite, kad vaikui tai kelia sunkumų arba jis neturi didelio susidomėjimo, galite ieškoti būdų, kaip žaismingai įtraukti jį į skaitymo procesą. Pavyzdžiui, mieste galite ieškoti pažįstamų raidžių iškabose arba lauko reklamose ir jas garsiai vardinti. Arba rudenį galite naudoti kaštonus, ant kurių užrašyti raides, traukti jas iš maišelio arba dėžutės ir vardinti garsiai, piešti raides kreidelėmis, sudaryti jas iš mašinėlių ir pan. Viskas, kas sudomina vaiką, gali būti naudinga.
dr. E. Krivickaitė-Leišienė, mokydama savo dukrą skaityti, reguliariai po raidės piešė ant A4 formato popieriaus lapo. Tuos piešinius ji kabinėdavo ant šaldytuvo durų ir kas kartą, praeidama pro šaldytuvą, mergaitės pirštu apjuosdavo atskirą raidę ir ištardavo ją. Kitas būdas, kurį ji naudojo, kad supakuoti vaikus į skaitymą, buvo naudoti personalizuotas knygas. Pašnekovė sutinka, kad šios knygos, kurios sukuriamos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius, gali labai skatinti skaitymą, ypač kai tėvai skaito kartu su vaikais ir rodo pavyzdį. „Skaitymas kartu su istorija – tai labai svarbi bendravimo ir mokymosi su vaikais dalis. Personalizuotos knygos, kuriose vaikas ar visa šeima tampa pagrindiniais veikėjais, sukuria daug emocijų, neįprastai įtraukia į pasakojimą ir skatina stipriai susijusti su istorija, kurioje jie yra pagrindiniai veikėjai“, – teigė „Balto trader“ direktorius Dovydas Pauliukonis.
Skaitymas palengva
Kad vaikas lengviau išmoktų skaityti, svarbu, kaip pašnekovė paaiškino, turėti gausų žodyną. Pasak jos, teigiama, kad žodžiai, kuriuos perskaitome kelis kartus, įsimenami ir įsidedami į atmintį, todėl vėliau juos galime atpažinti be pastangų. Taip pat sakoma, kad patyrę skaitytojai daugumą žodžių skaito iš atminties. Kai žodžių atpažinimas tampa automatinis, skaitymas tampa sklandus, tikslus ir išraiškingas. Mano pastebėjimais, šiuo metu mokoma atpažinti ne tik garsus, bet ir skiemenis, juos perskaityti ir sujungti. Mano nuomone, sėkmingas skaitymo mokymo būdas yra nuoseklus ir reguliarus, kasdien bent kelias minutes skirti skaitymui. Svarbu neperkrauti vaiko naujais žodžiais kasdien, o pasikartoti jau išmokusius žodžius, pridedant po vieną naują žodį.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/seima/ugdymas/universiteto-lektore-pasidalijo-kaip-geriausia-ismokyti-vaika-skaityti-ir-isdave-kokia-gudrybe-taiko-su-savo-dukra-94685935
Virtuali paroda „Neklaužados garsiukai”
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus švietimo pagalbos specialistams skirta virtuali paroda „Neklaužados garsiukai”
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus švietimo pagalbos specialistams
skirta virtuali paroda „Neklaužados garsiukai”
Parodos trukmė – nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2023 m. balandžio 10 d.
„Facebook” paskyroje: https://www.facebook.com/groups/626057742628048.
Parsisiųsti parodos nuostatas galite paspaudę žemiau esančią nuorodą.