Autorius: logopede

Š. m. lapkričio 11 -12 d. logopedė Vilma Makauskienė vedė dviejų dienų seminarą Latvijos logopedų asociacijos nariams. Seminaro dalyviai susipažino su multidimensine mikčiojimo struktūra, mikčiojančiųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų, mokinių ir suaugusiųjų įvertinimu bei įvairiomis pagalbos strategijomis. Buvo pristatytos skirtingos mikčiojimo įveikimo programos ir būdai – Tėvų ir vaiko interakcijos metodas (M. Palin centras, Anglija), Kompleksinė mikčiojimo įveikimo programa (Alberto universitetas, Kanada), Sėkminga Mikčiojimo Valdymo Programa (Rytų Vašingtono universitetas, JAV), Kompiuterinė mikčiojimo įveikimo programa „Demosten“ (Klinikinės psichologijos institutas, Rusija).
Seminare dalyvavo apie 60 švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių logopedų. Baigiantis seminarui, dalyviai rašė savo atsiliepimus apie seminarą:
Sužinojau labai daug apie naujus ir šiuolaikiškus mikčiojimo įveikimo būdus. Patiko, kad pateikiam daug praktinio darbo pavyzdžių, filmuota medžiaga. Dvi dienos prabėgo labai greitai.
Turiu ilgametę logopedinio darbo patirtį mokykloje, tačiau darbas su mikčiojančiais kelia daug neaiškumų. Medžiaga išdėstyta išsamiai ir sistemingai, daugelį sklandaus kalbėjimo technikų galėsiu pritaikyti savo darbe.
Mikčiojimas – vienas iš sudėtingiausių sutrikimų, todėl labai norėjau dalyvauti šiame seminare. Likau labai patenkinta. Įgytos žinios apie mikčiojančiųjų jausmų, emocijų ir požiūrio keitimą, mikčiojimo modifikavimo (valdymo) būdus buvo naujos ir reikalingos.

Š. m. lapkričio 30 d. VšĮ Logopedinės pagalbos centre viešėjo grupė studentų iš Belgijos , Lježo universiteto. Susitikime dalyvavo 10 logopedijos ir psichologijos specialybės studentų bei Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Ruškus. Logopedinės pagalbos centro direktorė – logopedė Vilma Makauskienė supažindino svečius su centro veikla, taikomais darbo būdais ir metodais, didaktinėmis priemonėmis. Studentai aktyviai domėjosi specialiųjų poreikių vaikų ugdymu Lietuvoje, pateikė klausimų apie pagalbos galimybes įvairių kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems asmenims.
Svečių atsiliepimai:
Aš esu Lježo universiteto studentė, kuri dalyvavo kelionėje į Lietuvą kartu su prof. JJ Detraux. Noriu Jums padėkoti už šią nuostabią patirtį. Tai padėjo man suvokti tarptautinių ryšių svarbą dalinantis žinias. Ačiū taip pat už Jūsų sutikimą. Paskaitos ir susitikimai buvo labai turiningi ir įdomūs. Tikiuosi grįžtį į Jūsų gražią šalį.
Jūsų, Mélotte Evelyne, logopedijos studentė

DAILĖS STUDIJOS TIKSLAI
• Pagrindinis tikslas – ugdyti vaiko prigimtinius gebėjimus, o svarbiausiai – kūrybiškumą.Kūrybiškumas
leidžia priimti nepriklausomus, savarankiškus, originalius sprendimus ir kūrybiškai juos įgyvendinti.
• Vienas pagrindinių tikslų – skatinti vaiką eksperimentuoti įvairiomis dailės raiškos priemonėmis ir
būdais, patiriant atradimo ir kūrybos džiaugsmą. Minties kūrybiškumo rodiklis – eksperimentavimas –
ugdo drąsą, ryžtą, naujų taisyklių kūrimą, pasitikėjimą savo pačių jėgomis.
DAILĖS STUDIJOJE
• Taikomi dailės terapijos metodai. Dailės terapija – meno terapijos kryptis, kur dailė taikoma, kaip
pirminis komunikavimo būdas. Vaikas skatinamas naudotis kūryba kaip emociniu išlydžiu, išsivaduoti
nuo įtampų, tapti paslankiu bei laisvu, lengvai prisitaikyti ir gerai jaustis naujoje situacijoje, nepatiriant
nesėkmių.
•
Nesiorientuojame į konkretų rezultatą, bet į teigiamas emocijas keliantį, įgūdžius lavinantį kūrybinį procesą. Kūrybinio proceso išgyvenimas, eksperimentavimas formomis, spalvomis, atradimų džiaugsmas kelia vaiko savivertę, skatina dėmesio koncentravimą, originalų kūrybinį mąstymą, lavina psichomatorinius ir sensorinius įgūdžius, smulkiąją ir stambiąją motoriką, akių – rankų koordinaciją, kalbinius įgūdžius, stimuliuoja pasaulio pažinimą ir suvokimą. Piešimas, tapyba, lipdymas – viena iš ankstyvųjų bendravimo ir mąstymo formų šalia žaidimų ir kalbos.
UGDYMO DAILE TURINYS
•
Dailės studijos programa orientuota į savęs ir pasaulio pažinimą, teigiamų emocijų patyrimą ir jų išraiškos galimybę kuriant, taip pat savo lavėjančių gebėjimų, įvairių dailės raiškos būdų ir priemonių pažinimą. Vaikai išbando spalvotų pieštukų, vaškinių, aliejinių kreidelių, pastelės, akvarelės, guašo galimybes, susipažįsta su akvarelinias ir tapybinias teptukais, eksperimentuoja piešdami spalvotais lašeliais, tapydami pirštais, o taip pat netradiciniais būdais ir priemonėmis, tarpusavyje derindami skirtingas dailės raiškos galimybes. Kurdami vaikai sužino ir suvokia terminus ,,tapyba”, ,,paveikslas”, ,,paroda”, ,,skulptūra” ir kt. reikšmes, susipažįsta su spalvotyra, ugdosi pagarbą ir toleranciją kitokiai draugų kūrybai.
DAILĖS PEDAGOGO VAIDMUO
• Dailės pedagogas siūlo kūrybos kryptį, palaiko vaiko kūrybinę iniciatyvą ir kilusias idėjas, sudaro sąlygas eksperimentuoti, skatina stebėti ir atrasti, o taip pat padeda įgyvendinti kūrybinį sumanymą.
TĖVŲ VAIDMUO
• Tėvai – pasyvūs kūrybinio proceso stebėtojai, visada esantys šalia, palaikantys vaiko idėjas, leidžiantys jam laisvai savarankiškai veikti, nekritikuojantys, tolerantiški, dėmesingi vaiko kūrybai, dailės raiškai, teigiamai vertinantys jo pastangas, padedantys formuotis iniciatyviai, savimi pasitikinčiai, kūrybingai asmenybei.
Parengė DAILĖS STUDIJOS vadovė dailės pedagogė, psichologė Jolanta Kunigėnienė

Vilma Makauskienė, Daiva Kiškienė, Inga Traškevičiūtė, Alma Luneckienė Š. m. rugpjūčio 20-29 dienomis Botevgrado mieste, Bulgarijoje, vyko mokymai logopedams Įrodymais grindžiama logopedinė pagalba. Kursus organizavo Bulgarijos logopedų asociacijos narė, logopedė ir psichologė Marija Peeva bei Jaunimo organizacijos vice prezidentas Yonko Dodev. Organizatorių iniciatyva buvo parengtas projektas „Let‘s giev a helping hand“, kurį finansavo Europos Aktyvaus jaunimo programa. Kursuose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos ir Kipro logopedai. Kiekvieną šalį atstovavo keturi specialistai dirbantys švietimo, sveikatos priežiūros institucijose su vaikais ir suaugusiais turinčiais kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, bei universitetų dėstytojai.
Paskaitas apie Įrodymais grindžiamos praktikos principų taikymą praktiniame logopedų darbe dėstė Dr. Hanneke Kalf (Radboud Universiteto Medicinos centras, Nijmegen, Olandija) ir Dr., prof. Ellen Gerrits (Utrechto Universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Olandija). H. Kalf skaito paskaitas studentams, atlieka mokslinius tyrimus ir dirba su asmenimis turinčiais neurologinio pobūdžio kalbėjimo ir kalbos sutrikimų (pvz. asmenys patyrę insultą, sergantys Parkinsono liga, po kaklo-galvos onkologinių operacijų). E. Gerrits mokslinio bei praktinio darbo sritis – vaikų su kohliariniais implantais kalbos raida, vėluojanti ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos raida ir disleksija. Dėstytojos parengė išsamų kursą apie įrodymais grindžiamos logopedinės praktikos principus ir jų taikymą kasdieniniame darbe, pateikė daug pavyzdžių iš savo darbo praktikos bei su nagrinėjama tema susijusių mokslinių straipsnių.
Pirmoji kursų diena buvo skirta dalyvių susipažinimui ir įžanginiam dėstytojų pranešimui. Kiekvieno šalies atstovai buvo iš anksto paprašyti parengti 30 min. trukmės pranešimą apie logopedinės pagalbos teikimą šalyje bei įrodymais grindžiamos praktikos principų taikymą logopediniame darbe. Kursuose dalyvavusių šalių atstovai supažindino su logopedų rengimo universitetuose programomis, aptarė logopedinės pagalbos organizavimo ypatumus bei trūkumus. Bendra Rytų Europos šalyse dirbančių logopedų problema – kiekybinių standartizuotų metodikų, kalbos vertinimo testų stoka, kurie padėtų tiksliau vertinti savo darbo efektyvumą ir klientų problemos sudėtingumą bei pažangą.

Programos dalyviai

Lietuvos atstovės: Daiva, Alma, Inga ir Vilma

Įrodymais grindžiamos logopedinės praktikos Lietuvoje pristatymas

Kursų dėstytojos H. Kalf ir E. Gerrits

Apsilankymas privačiame logopedinės pagalbos centre „Pumpelina“

Vizito į Sofiją akimirkos

Informaciją parengė Mikčiojimo Problemų klubo prezidentas Juozas Petrulis
Kongresas, kuris organizuojamas Nyderlandų mikčiojančiųjų asociacijos “Demosthenes” Tarptautinei mikčiojančiųjų asociacijai (ISA), bus rengiamas 2013 m. birželio 10-13 dienomis Lunteren mieste, Nyderlanduose.[more…]
Kongreso tikslas yra suteikti žodį žmonėms, susijusiems su mikčiojimu – mikčiojantiesiems ar mikčiojimo gydymo specialistams. Tai puiki proga pasidalinti patirtimi, nuomonėmis ir naujovėmis. Šiam tikslui bus organizuojama daug prezentacijų ir seminarų, kuriuos ves mikčiojančiųjų bendruomenėje gerai žinomi žmonės.
Kiekvieną kongreso dieną pagrindinėje salėje įžangine kalba bus pradėta rytinė ir vakarinė programa, kuri vėliau bus tęsiama mažesnėse grupelėse atskiruose kabinetuose. Pagrindinių vedančiųjų pavardės jau yra paskelbtos. Norint pateikti prašymą dėl kitų prezentacijų ar seminarų prašome užpildyti formą iki 2013 sausio 1d.
Šiame puslapyje yra daug naudingos informacijos. Čia rasite ne vien smulkų kongreso renginių aprašymą, atvykimo ir apgyvendinimo galimybes, bet ir pasiūlymus, ką būtų galima nuveikti Nyderlanduose per kelias dienas prieš ar po kongreso. Taip pat, rasite vedančiųjų prisistatymą ir atsakymus į dažnai užduodamus klausimus.
Kongreso pradžia birželio 10d. pirmadienį. Antradienio popietę planuojamas pobūvis. Trečiadienį, birželio 12 d. – iškilmingi pietūs. Konkreso pabaiga ketvirtadienio popietę, birželio 13d.
Prieš kongresą, birželio 9 d. sekmadienį, bus organizuojamas visuotinis ISA susirinkimas, kuriame kviečiami dalyvauti visi ISA nariai ir visų mikčiojimo asociacijų nariai. Balsavimo teisę turės tik asociacijų įgaliotieji asmenys.
Kongreso oficiali kalba yra anglų kalba. Dauguma informacijos puslapyje taip pat yra anglų kalba. Prašome susisiekti jei kyla neaiškumų. Taip pat kviečiame pasidalinti savo viltimis ar siekiais užpildant klausimyną.
Mes tikimės, kad turėsite malonumą naršydami šį puslapį. Ir laukiame susitikimo kongrese!
Nuoširdūs linkėjimai,
MaartjeBorghuis
RichardBourgondien
PatrickWetzels
10-tojo Pasaulinio mikčiojančiųjų kongreso organizatoriai

Atsiliepimą parengė B. Strazdaitė

 Šiais metais pirmą kartą teko sudalyvauti Pasauliniame kongrese mikčiojimo tema. Šis kongresas vyksta jau keletą dešimtmečių ir besidomintiems mikčiojimo sritimi gerai žinomas. Pirmasis buvo suorganizuotas Japonijoje 1986 metais, o vėliau kas keleri metai rengiamas skirtingose šalyse, žemynuose: Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Azijoje, Australijoje ir Europoje. Į pastarąjį kontinentą kongresas sugrįžo ir šiais metais, kur, įskaitant ISA narių susitikimą, truko 5 dienas Lunteren mieste, Nyderlanduose. Dalyvavimas jame – tai nepaprastai naudinga ir įkvėpianti patirtis. Turėjau galimybę susipažinti su skirtingų tautybių mikčiojančiaisiais, logopedais, pedagogais bei šios srities mokslininkais, kartu diskutuoti, dalintis patirtimi, žiniomis, išgyvenimais ir bandyti pažvelgti į mikčiojimą iš platesnės perspektyvos. Kadangi buvau vienintelė lietuvė tarp kitų kelių šimtų dalyvių, džiaugiuosi turėjusi galimybę sudalyvauti ir perduoti įspūdžius bei informaciją Lietuvos mikčiojimo klubo bei savipagalbos grupės nariams, logopedams. Žinoma, sunku išskirti keletą įsimintiniausių detalių iš galybės patirtų prasmingų momentų, bet norėčiau pasidalinti bent keletu pastebėjimų. [more…]
Kalbant apie patirtis, klausant asmeninių istorijų, susidarė įspūdis, jog mikčiojančių žmonių vidinė jausena yra labai panaši, tačiau aplinkybės, kuriose kiekvienam tenka su tuo gyventi gerokai skiriasi. Kartais šia aplinkybe yra tiesiog šeima, o kartais netgi – žemynas. Pastaruoju atveju, neabejotinai išskirčiau Afriką, kurioje, akivaizdu, trūksta ne tik logopedinės, bet kartu švietėjiškos – mikčiojimo sampratos keitimo/suvokimo – pagalbos.
Kalbant apie logopedinę pagalbą, džiugina tai, jog šiandien mikčiojantys gali ieškoti bei rasti on-line terapijų. Kongrese man įsiminė dvejos: „Freach“ (www.parlo-institut.de/freach/isa) ir Barbara L. Dahm (stutteringonlinetherapy.com). B. L. Dahm yra logopedė iš Izraelio, turinti ilgametę darbo patirtį mikčiojimo srityje. Jos terapijų metodas išsiskiria tuo, kad remiasi minčių valdymu ir grindžiamas mikčiojimo kaip automatinio proceso, sugeneruojamo smegenyse, suvokimu. Kita itin gerai įsiminusi, bet jau ne on-line terapija – japonų metodas skirtas suaugusiems. Tai iš tiesų labai ilga, jei neklystu, apie 10 metų trunkanti terapija, savo pobūdžiu primenanti ritualinius, teatralinius užsiėmimus, reikalaujančius gilaus susikaupimo ir pasinėrimo į procesą.
Besidomintiems literatūra turėtų būti įdomu, jog į kongresą taip pat buvo atvykę keletas mikčiojimo patirtį turinčių rašytojų. Brukline gyvenanti Katherine Preston pristatė ilgai rašytą ir neseniai išleistą knygą „Out With It: How Stuttering Helped Me Find My Voice“. Beje, nors knyga įkvėpta asmeninės mikčiojimo bei žmonių susijusių su šia kalbos problema patirties, K. Preston mano, jog ji yra skirta kur kas platesnei auditorijai ir galėtų būti įdomi visiems, turintiems „kažkokių“ sunkumų, kuriuos stengiasi įveikti. Pranešimą taip pat skaitė britų novelistas David Mitchell, parašęs knygą „Debesų žemėlapis“ („Cloud Atlas“), pagal kurią vėliau tokiu pačiu pavadinimu buvo pastatytas filmas. Žinant, jog „Debesų žemėlapis“ yra gana sudėtingas ir rimtas kūrinys, D. Mitchell pranešimas nustebino paprastumu, atvirumu ir betarpiškumu, žinoma, išlaikydamas subtilią literatūrinę pasakojimo manierą.
 

Kongrese taip pat dalyvavo Ph.D. David Shapiro, Anita Blom, Micheal O‘Shea bei daugelis kitų šioje srityje gerai žinomų ir gerbiamų asmenybių, kurių išsamesnius pranešimų aprašymus ir pristatymų skaidres galima rasti adresu www.stuttering2013.com.
Tiesa, šių metų spalio 1-22 dienomis taip pat organizuojama ISAD on-line konferencija, kurioje gali dalyvauti kiekvienas, besidomintis mikčiojimo tema t.y. šios srities mokslininkai, studentai, logopedai, mikčiojantys, jų šeimos nariai, bendradarbiai, draugai ar pan. Detalesnę informaciją galima rasti internete isad.isastutter.org.  Tai puiki proga, todėl nepraleiskite, pasidalinkite šia informacija su tais, kuriems galėtų būti įdomu, ir būtinai sudalyvaukite!
Pabaigai, norėčiau padėkoti organizatoriams – Nyderlandų mikčiojančiųjų asociacijai „Demosthenes” – už viską, kas vyko kongrese: nuo seminarų iki trumpų kavos pertraukėlių šypsenų ir įspūdžių pasidalinimui. Tai palietė mane netikėtu, bet ypatingu būdu. Taip pat dėkoju ISA (International Stuttering Association) už finansinę paramą dalyvaujant kongrese.
Ačiū visiems!

Latvijos ir Lietuvos logopedų asociacijos organizuoja 

1-ąjį Baltijos šalių logopedų kongresą

“Daugiakalbystė ir daugiakultūriškumas: šiuolaikinės logopedijos galimybės ir iššūkiai”

 
Kviečiame Jus aktyviai dalyvauti kongrese, kuris vyks 2014 m. kovo 21 d. Rygoje.Tikimės, kad kongrese Jūs galėsite pasidalyti savo idėjomis ir darbo patirtimi daugiakalbystės srityje.
Jūsų parengti pranešimai bus įtraukiami į kongreso mokslinę programą. Laukiame pranešimų santraukų šiomis temomis: 

• dvikalbių ar daugiakalbių vaikų kalbos sutrikimų vertinimo, prevencijos ir įveikimo problemos;
  • vaikų, augančių dvikalbėje ar daugiakalbėje aplinkoje, kalbos raidos problemos;
  • dvikalbių ar daugiakalbių suaugusiųjų kalbos grąžinimas;
  • kiti aktualūs šiuolaikinės logopedijos klausimai (pirmenybė teikiama pranešimams, susijusiems su kongreso tema).

Galimi pranešimų tipai: žodinis pranešimas, stendinis pranešimas ar pranešimo santrauka (be pristatymo).[more…]
Pranešimų santraukas recenzavimui ir patvirtinimui siųskite iki 2014 m. sausio 12 d., el-paštu: [email protected] (santraukos forma – 1 lentelė).
Pranešimų santraukos turi būti pateiktos anglų kalba. 
Pranešimų santraukų struktūra. Moksliniai pranešimai turi apimti: tyrimo tikslą, metodus, rezultatus ir išvadas. Praktiniuose pranešimuose nebūtina laikytis šios struktūros. Pranešimų santraukose negali būti pateikiamos lentelės, paveikslai, schemos, diagramos. Būtina išskirti bent 3 raktinius žodžius. Autoriai atsako už pranešimo santraukos kokybę. Patvirtintos santraukos negalės būti keičiamos.
Patvirtintos pranešimų santraukos bus publikuojamos elektroniniame leidinyje (kompaktinėje plokštelėje): “Baltijos šalių logopedų kongreso pranešimų santraukų knyga”.
Rengdami pranešimų santraukas patvirtinimui, autoriai sutinka pateikti trumpą informaciją apie save (vardą, pavardę, darbovietės pavadinimą, el-pašto adresą), kuri bus pateikiama elektroniniame leidinyje.
Kongreso kalbos: 

• žodinis pranešimas: latvių k. (vertimas į rusų kalbą), anglų k. (vertimas į latvių kalbą), rusų k. (vertimas į latvių kalbą);
• stendinis pranešimas: anglų k., latvių k.;
• pranešimo santrauka: anglų k., latvių k.

Patvirtintų santraukų autoriai bus prašomi užsiregistruoti į kongresą. Priešingu atveju, pranešimai nebus įtraukti į kongreso programą bei publikuojami leidinyje.
Kongreso vieta: Islande Hotel, 20 Kipsalas str., Ryga.
Registracijos mokestis:

• kongreso dalyviams ir rengiantiems žodinį / stendinį pranešimą – 30 eurų;
• rengiantiems pranešimo santrauką, bet nedalyvaujantiems kongrese – 20 eurų;
• studentams – 10 eurų;
• norintiems dalyvauti socialiame renginyje po kongreso – papildomas 15 eurų mokestis.

1 lentelė

Pranešimų santraukos forma

(siųskite anglų k. iki 2014 m. sausio 12 d.,  el-paštu: [email protected])

Registracija į kongresą

Registracija į kongresą vyks iki 2014m. kovo 16d. Norėdami registruotis: 

• ·         užpildykite registracijos formą (2 lentelė);
• registracijos formą siųskite el-paštu: [email protected], nurodydami laiško temą: „REGISTRATION”;
• ·         banko pavedimu susimokėkite kongreso dalyvio mokestį

Banko duomenys: 
Title: Biedriba Latvijas Logopedu asociacija
Reg. No.: 40008013253
Address: Lielvardes 68/1-525, Riga, LV-1006
Bank: A/S SEB BANKA
SWIFT Code: UNLALV2X
Account No.: LV91UNLA0050006217301
Purpose of payment: Congress2014, name, surname
 
Pageidaujantys, gali užsisakyti nakvynę viešbutyje Islande Hotel (www.islandehotel.lv). Kongreso dalyviams nakvynė vienviečiame kambaryje kainuoja pigiau (45 eurai).
 
 

2 lentelė

Registracijos forma 

FREPY žaidimai – žaismingų lietuvių kalbos ugdymo priemonių rinkinys, kurį sudaro daugiafunkciniai kalbos žaidimai.
Kam skirti šie žaidimai?

• žaidimai skirti 4-8 metų vaikų kalbai ugdyti ir yra ypač naudingi vaikams, turintiems kalbos sutrikimų.
• šiomis interaktyviomis ir patraukliomis priemonėmis vaikai gali naudotis darželiuose, mokyklose ir namuose, žaisti su suaugusiais arba savarankiškai.

Kokie šių žaidimų tikslai?

• FREPY žaidimai lavina kalbos gebėjimus. Žaisdami galite:
  tobulinti tartį;
  plėsti žodyną;
  mokytis gramatikos;
  ugdyti rišliąją kalbą;
  lavinti skaitymo įgūdžius.

[more…]
• Šie žaidimai skirti ir pažintinei bei socialinei kompetencijai ugdyti.

Kuo ypatingos šios priemonės?

• patrauklios ir interaktyvios: žaidimai, dėlionės, paveikslėliai ir pan.;
• jaukūs išgalvoti veikėjai: būdas skatinti vaikus, turinčius kalbos sunkumų, įveikti bendravimo ir kalbėjimo kliūtis;
• skirtos skirtingoms kalbos kompetencijoms (gramatikai, žodynui, rišliajai kalbai, pragmatinėms) ugdyti;
• skirtos kalbos supratimui ir produkcijai;
• tinkamos mokytis individualiai ir grupėmis;
• pagrįstos naujausiomis kalbos mokymo (-si) teorijomis.

FREPY žaidimų rinkinį sudaro:

• stalo žaidimas „Žodžių lenktynės“,
• daugiafunkcinė magnetinė lenta „Fantazuok, kurk, pasakok“,
• siužetinių paveikslėlių rinkiniai „Nuotaikingos istorijos!“

Edukacinę priemonę „FREPY“ galima įsigyti:
VšĮ Logopedinės pagalbos centras
Savanorių pr. 284,Kaunas
http://www.logopedaslpc.lt
Asmuo pasiteirauti:
Vilma Makauskienė
El. Paštas.: [email protected]
Tel. 8 687 87899